Buvęs Monako kunigaikščio Alberto II patarėjas saugumo ir žvalgybos reikalais eilinį kartą parengė demaskuojamą medžiagą apie aukštus Rusijos pareigūnus. Robertas Eringeris kaltina Rusijos verslininkus, organizuoto nusikalstamumo grupuočių lyderius, aukštus pareigūnus ir net premjerą Vladimirą Putiną pinigų „plovimu“.
„Novaja gazeta“ išsiaiškino, kad kaltinimai V. Putinui grindžiami informacija, kurią R. Eringeris gavo iš Lichtenšteino, Liuksemburgo, Maltos, San Marino ir Monako žvalgybos, taip pat iš Monako kunigaikštystės Vidaus reikalų departamento baudžiamųjų tyrimų skyriaus operatyvių ataskaitų.
Praėjusių metų gruodį R. Eringeris pareiškė, kad Monako kunigaikštį Albertą II 2007 metais papirko tuometinis Rusijos prezidentas V. Putinas, todėl jis balsavo už Soči kaip už Žiemos olimpiados vietą.
Taip pat buvęs žvalgybos vadovas tvirtina, kad Monako policijos baudžiamųjų tyrimų skyriuje kaip pagrindiniai įtariamieji „pinigų plovimu“ figūruoja Tambovo grupuotės atstovai ir visiems gerai žinomi naftininkai.
Demaskuotojas pabandė suregzti V. Putiną su Tambovo grupuote
R. Eringeris padavė Albertą II į teismą dar 2008 metais – praėjus metams po to, kai jis buvo atleistas. Formaliu ieškinio pretekstu buvo nesumokėta jam alga, kuri siekė 40 tūkstančių eurų. Tačiau, ekspertų nuomone, teisminis procesas gali garsiai nuskambėti, todėl kad jo metu gali išaiškėti daug kai kurių aukštų pareigūnų paslapčių.
Ieškinyje R. Eringeris tiksliai aprašo visas operacija, kurios buvo vykdomos Alberto II pavedimu. Didelė R. Eringerio skundo dalis skirta rusams, susijusiems su abejotina finansine veikla. Kalba eina apie žinomus verslininkus, Dūmos deputatus, Federacijos tarybos ir vyriausybės narius, specialiųjų tarnybų karininkus, taip pat ir apie premjerą V. Putiną.
Ieškinyje R. Eringeris praneša, kad prieš princo Alberto ekspediciją į Šiaurės ašigalį 2006 metais, po kurios jis susitiko su prezidentu V. Putinu Maskvoje, žvalgybos vadovas savo viršininkui pateikė penkis dokumentus apie Rusiją ir V. Putiną. Viename iš jų buvo pranešama apie kompaniją „Sotrama“, įsikūrusią Monake, kuri buvo susijusi su Tambovo nusikalstama grupuotė iš Sankt Peterburgo ir asmeniškai su V. Putinu.
Kompanijos direktorius Dmirtijus Skiginas, 2000 metais buvo deportuotas iš kunigaikštystės kaip Rusijos kriminalinio pasaulio autoritetas. Jis vadovavo kompanijoms, kurios perpardavinėjo naftą. D. Skiginas buvo susijęs su Ilja Traberiu, turėjusių dalykinių reikalų su Tambovo grupuotės lyderiais. D. Skiginas mirė 2003 metais Nicoje. Ilja Traberas 90-aisiais kartu su Vladimiru Kumarinu buvo laikomas vienu įtakingiausių Sankt Peterburgo verslininku. I. Tramberas 2000-ųjų pradžioje emigravo iš Rusijos.
R. Eringerio duomenimis, „Sotrama“ buvo jungiamąja visų naftos kompanijų-pardavėjų grandimi, kurią sukūrė Rusijos lyderis ir jo aplinka visoje Europoje. Šio tinklo tikslu buvo iš Rusijos biudžeto „pagrobtų“ pinigų „plovimas“, juos investuojant į Europos nekilnojamą turtą.
Ispanų advokato Pablo Sebastiano nuomone, D. Skiginas pažinojo V. Putiną, kuris būdamas Išorinių Sankt Peterburgo mero ryšių komiteto pirmininku įregistravo kelias kompanijas, priklausančias D. Skiginui.
V. Putino spaudos atstovas neigia kaltinimus. Buvęs žvalgybos vadovas spyriojasi
Premjeros spaudos atstovas laikraščiui „Novaja gazeta“ pareiškė, kad „V. Putinas neturėjo ryšių nei su įmone „Sotrama“, nei su naftos pardavėjų tinklo įkūrimu“.
Tačiau R. Eringeris per interviu vienam Londono leidiniui ir toliau spyriojosi bei papasakojo apie šios kompanijos veiklos tyrimą. Jo tarimu, žvalgyba turėjo savo informacijos šaltinių ir savo šnipą įmonėje „Sotrama“. Pagal visus parodymus, V. Putinas buvo ne tik susijęs su „Sotrama“, bet ir su visu panašių kompanijų tinklu Europoje. R. Eringeris tvirtina, kad ši informacija yra žinoma ir kitoms žvalgybos tarnyboms. Dokumentuose taip pat minimas Genadijaus Timčenko vardas, kuris yra geras V. Putino bičiulis ir kompanijos „Gunvor“, kuri eksportuoja Rusijos naftą, bendrasavininkis.
G. Timčenko atstovas, savo ruožtu, laikraščiui paaiškino, kad „Gunvor“ bendrasavininkis „neturėjo nieko bendro“ su „Sotrama“. G. Timčenko per savo atstovą taip pat pareiškė, kad pažinojo D. Skiginą, tačiau niekada su juo neturėjo bendrų projektų.
Finansiniai kompanijų, plovusių pinigus, įgaliotiniai susiję su daugybe abejotinų sandorių
Per interviu R. Eringeris taip pat papasakojo apie finansinius kompanijų, kuriose buvo plaunami rusų pavogti pinigai, įgaliotinius. Jo duomenimis, teisininkų Grekhemo Smitho ir Markuso Hustlerio biuras yra įsikūręs Lichtenšteine. Tuo adresu yra įregistruota spaustuvė, kuri yra likusio teisininkų verslo priedanga. Buvusio Monako žvalgybos atstovo manymu, teisininkai turi maždaug 5% nominalaus valdymo kompanijų, už kurių slepiasi „labai aukštas vietas užimantys pareigūnai“.
Pats M. Hustleris telefonu pareiškė, kad jie su G. Smithu verčiasi labai atsakingai ir laikosi įstatymų, pagal kuriuos jie yra įpareigoti pranešti valdžiai apie bet kurį žinomą pinigų „plovimo“ atvejį. Laikraščio duomenimis, G. Smitho ir M. Hustlerio kompanijos buvo minimos keliuose Europoje įvykusių korupcijos skandalų.
Taip pat išaiškėjo, kad dukterinė Monako kompanijos „Sotrama“ įmonė – „Horizon Internationas Trading“, kurią valdo M. Hustleris, yra nuolatinė stambiausių Rusijos naftos kompanijų partnerė. Tarp jos tiekėjų figūruoja „Lukoil“, „Tatneft“, TNK ir „Sibneft“.
