Praeitis Rusijoje yra labai kontraversiškai vertinamas dalykas. Septyniasdešimtųjų Molotovo-Ribbentropo pakto metinių minėjimas šiuo atveju taip pat nebuvo išimtis, rašo „Laisvosios Europos radijas“.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną kartu su nepuolimo sutartimi Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaras Viačeslavas Molotovas ir jo kolega iš Vokietijos Joachimas von Ribbentropas pasirašė ir slaptuosius protokolus, pagal kuriuos Rytų Europa buvo padalinta į nacių ir sovietų įtakos zonas.
Artėjant pakto pasirašymo metinėms, Rusijos žiniasklaida mėgino įrodyti, kad slaptųjų protokolų pasirašymas buvo logiška prieš pat Antrojo pasaulinio karo pražią vykusių paneuropinių derybų tąsą. Protokolo pasirašymo metinių minėjimas yra liūdna data Baltijos šalių ir Lenkijos žmonėms, nes 1939 metų rugpjūčio 23 dieną jie buvo pasmerkti sovietiniam dominavimui. Tačiau Maskvos gatvėse į šį paktą yra žvelgiama visiškai kitaip.
Daugelis žmonių teigia, kad pakto sudarymas buvo būtinas žingsnis, kad Sovietų Sąjunga įgytų daugiau laiko neišvengiamam karui su hitlerine Vokietija pasiruošti. Dauguma žmonių nieko nežino apie slaptųjų protokolų egzistavimą.
„Tai – politinė intriga“
Sovietiniai pareigūnai iki pat 1989 metų atsisakė pripažinti slaptųjų protokolų egzistavimą. Tačiau net ir tie žmonės, kurie žino apie slaptųjų protokolų egzistavimą, kaip tarkime 32 metų Aleksejus, nejaučia didelės simpatijos šio žingsnio aukoms.
„Jei Baltijos šalių gyventojai mano, kad mes esame įsiveržėliai, tai yra klaida. Mes juos išgelbėjome. Tai buvo vargingos valstybės ir mes jas pekėlėme iš niekur. Tai – politinė intriga. Negalima to klausytis rimtai“ - teigė Aleksejus.
Pasipiktinimas dėl pakto ir jo slaptųjų protokolų vis dar yra gyvas buvusioje sovietų „įtakos zonoje“, ypač Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – šalyse, kurių santykiai su Maskva per pastaruosius kelis metus tapo itin priešiški.
Estija 2007 metais sukėlė diplomatinį ginčą su Rusija, nes nusprendė iš Talino centro iškelti Antrojo pasaulinio karo eros monumentą sovietiniams kariams. Sovietų Sąjunga karo metu patyrė milžiniškų nuostolių, todėl Rusijos valdžia itin priešinasi bet kokiems bandymams kvestionuoti šalies vaidmenį nugalint hitlerinę Vokietiją.
Vis dar gyvas Baltijos šalių gyventojų pyktis dėl Molotovo-Ribbentropo pakto yra itin skaudi tema 55 metų Tatjanai Nikitinai. Moteris teigia, kad 1939 metais, prieš sudarydama paktą, Maskva turėjo pasikonsultuoti su Baltijos šalimis. Tačiau moteris „Laisvosios Europos radijo“ korespondentams teigė, kad Baltijos šalys pastaruoju metu elgiasi neteisingai ir jų elgesys yra ribotas ir egoistinis.
Apklausos rodo, kad beveik pusė Rusijos gyventojų nežino nieko apie slaptuosius protokolus. Liepos mėnesį „Levados“ tyrimų centro atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad net 61 proc. rusų nežino, jog sovietų kariai 1939 metų rugsėjį įsiveržė į Lenkiją.
Ignoruojama istorija
„Levados“ tyrimų centro atstovas Denisas Volkovas „Laisvosios Europos radijui“ teigė, kad tokia tendencija rodo, jog rusai yra linkę ignoruoti nepatogius šalies istorijos puslapius.
Pensininkė Rufina Galiulina teigia nežinanti visų detalių apie tai, dėl ko buvo susitarta prieš 70 metų.
„Aš nežinau, kaip jie paėmė pusę Lenkijos. Mes tuomet buvome maži. Kai prasidėjo karas, man tebuvo 3 metukai. Ką mes tuomet galėjome suprasti? Tik po to laikraščiai ėmė rašyti ir rašyti apie tai“ - teigė R. Galiulina.
Šiandien dauguma rusų žinias gauna iš valstybinės televizijos, kuri yra itin griežtai kontroliuojama ir stengiasi apvalyti sovietinę istoriją nuo visų nepatogių faktų.
Artėjant Molotovo-Ribbentropo pakto metinių minėjimui, valstybiniai televizijos kanalai ėmė skelbti, kad pakto sudarymas buvo racionalus gynybinis sovietų Sąjungos žingsnis, kuriuo siekta atidėti konfliktą su Vokietija.
Neseniai parodytame reportaže buvo teigiama, kad paktas iš esmės yra panašus į 1938 metais Vakarų valstybių sudarytą Miuncheno susitarimą su nacistine Vokietija. Pagal šį susitarimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos lyderiai siekė nuraminti Adolfą Hitlerį leisdami jam aneksuoti Čekoslovakijos teritoriją.
„1938 metais Britanijos ir Prancūzijos lyderiai Neville'as Chamberlainas ir Edouardas Daladier atvyko į Miuncheną, kad A. Hitleriui atiduotų Čekoslovakiją“ - buvo skelbiama laidoje.
Rusijos užsienio žvlagybos tarnybos istorikai praėjusią savaitę išleido knygą, kurioje ginamas pakto sudarymas. Vienas knygos autorių generolas Levas Sockovas dienraščiui „Komsomolskaja pravda“ teigė, kad Sovietų Sąjunga neturėjo kito kelio kaip atitolinti karą.
Jis taip pat teigė, kad Baltijos šalys pačios savo noru pakvietė sovietų karius į savo teritoriją. Tačiau istorikas pamiršo paminėti, kad prieš tai Sovietų Sąjunga primetė šioms šalims prosovietinius režimus.
Kremliaus vadovai pastariaisiais metais savo prioritetu paskelbė šalies istorijos „išbalinimą“. Imtasi peržiūrėti akademines knygas, o žiniasklaida ir įvairūs valstybiniai renginiai pasitalekti tam, kad būtų aukštinami net itin prieštaringai vertinami sovietinės praeities faktai.
„Kodėl mes giname Staliną?“
Opozicijos politikas Vladimiras Ryžkovas regi dabar vykdomą istorijos revizionizmą kaip kliūtį.
„Aš nesuprantu, kodėl mes giname Staliną, kodėl mes kvestionuojame faktą, kad Molotovo-Ribbentropo paktas atliko esminį vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą. Aš nesuprantu viso to motyvacijos išskyrus nebent asmeninę simpatiją Stalinui ir stalinistiniam režimui“ - teigė politikas.
22 metų Vadimas Veterkovas priklauso Kremliaus remiamam nacionalistiniam jaunimo judėjimui „Naši“. Jis teigė, kad pakto sudarymas buvo svarbus žingsnis siekiant užkirsti kelią Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui.
„Paktas tam tikra prasme buvo vienintelė išeitis po Miuncheno susitarimo. Tačiau istorija parodė, kad nepaisant pozityvių pakto siekių, jis dėl suprantamų priežasčių buvo neefektyvus“ - teigė V. Veterkovas.
Vos 6 proc. rusų „Levados“ centro atliktoje apklausoje vienareikšmiškai pasmerkė paktą.
36 metų muzikantas Valerijus Volkovas teigia remiąs nepuolimo sutartį, tačiau kritikavo slaptuosius protokolus.
„Paktas turėjo būti sudarytas bet kokiu atveju, tačiau susitarymo sąlygos nebuvo teisingos. Visa tai davė Rusijos ateičiai imperinį aspektą. Mano nuomone, tai nebuvo teisinga. Mes turėjome būti kitokia šalimi“ - teigė V. Volkovas.
