Šiais metais antra didžiausia teršėja pasaulyje – Jungtinės Valstijos – pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita, kuriuo 196 valstybės susitarė apriboti klimato atšilimą, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltu ne daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), klimato atšilimą vadinęs Kinijos paskleista apgaule, pažadėjo savo šalį išvesti iš 2015 metų Paryžiaus susitarimo ir į pagrindinius aplinkosaugos postus skyrė iškastinio kuro naudojimo šalininkus.
D. Trumpo administracija klimato kaitą pašalino iš pavojų nacionaliniam saugumui sąrašo, taip pat paskelbė planuojanti atverti milžiniškus Meksikos įlankos plotus naftos ir dujų gavybai ir pasirašė pasiūlymą panaikinti Švarios energetikos planą, kuriuo siekiama apriboti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
D. Trumpo sakė siekiąs padaryti Ameriką pasaulyje dominuojančia energetikos išteklių tiekėja ir sukurti darbo vietų.
„Kartu pradėsime naują energetikos revoliuciją – ji bus sutelkta į amerikietišką gamybą Amerikos teritorijoje“, – birželį sakė D. Trumpas.
Spalio mėnesį jis pasirašė dokumentą, skelbiantį, kad iki 2026 metų JAV taps energetikos išteklių eksportuotoja, atgaivins anglių kasybos pramonę ir sieks naudoti apie 50 trln. dolerių vertės dar nepaliestus skalūnų, naftos ir dujų telkinius, ypač federalinėse žemėse.
Iškastinio kuro pramonė džiaugėsi tokiais D. Trumpo sprendimais, tačiau mokslininkai sunerimo.
„Per pastaruosius metus D. Trumpo administracija pakenkė klimato politikai dar labiau nei šiuo klausimu pačios blogiausios ankstesnės administracijos (pavyzdžiui, George'o W. Busho, Džordžo V. Bušo) – per dvi valdymo kadencijas“, – laiške naujienų agentūrai AFP rašė Pensilvanijos valstijos universiteto klimatologas ir geofizikas Michaelas Mannas (Maiklas Manas).
M. Mannas kaltina konservatyvių pažiūrų milijardierius brolius Kochus ir iškastinio kuro lobistus, kad atėjus į valdžią D. Trumpo administracijai jie iš esmės perėmė vadovavimą JAV aplinkosaugos politikai.
„Juos būtina sustabdyti“, nes jų veiksmai „kelia egzistencinę grėsmę mums, mūsų vaikams ir anūkams“, sakė M. Mannas.
Naujoji tikrovė
Kuo daugiau iškastinio kuro sudegina žmonės, tuo smarkiau šyla mūsų planeta, atmosferoje kaupiantis šilumą sulaikančioms dujoms.
2017-ieji gali tapti trečiais iš eilės šilčiausiais metais per visą stebėjimų istoriją.
Pasak ekspertų, dėl klimato kaitos kurie ekstremalūs reiškiniai, pavyzdžiui, potvyniai, sausros ir uraganai, gali tapti dažnesni, neretai – ir smarkesni.
Tarp didžiausių audrų šiais metais – smarkios musoninės liūtys Bangladeše, Indijoje ir Nepale, nusinešusios daugiau nei 1 200 žmonių gyvybių. Stichinės nelaimės šiame regione paveikė dar 40 milijonų žmonių, buvo sunaikinta namų, galvijų ir pasėlių, skelbia Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinavimo biuras (OCHA).
Ispanija ir Portugalija kovojo su pražūtingomis sausromis, dėl kurių išdžiūvo upės, nyko pasėliai ir suintensyvėjo miškų gaisrai.
Tuo metu Atlanto vandenyne, Meksikos įlankoje ir Karibuose neįprastai aktyvaus uraganų sezono metu praūžė 17 didelių uraganų. Šis skaičius didžiausias nuo 2005 metų.
Vienas stipriausių šių metų uraganų – „Harvey“ – kai kuriose Teksaso vietose išpylė apie 125 centimetrų lietaus. Galingoji „Irma“ nusiaubė Karibus ir Floridą, o „Maria“ nuniokojo didžiąją dalį Puerto Riko.
Kalifornijos gubernatorius Jerry Brownas (Džeris Braunas), kurio valstiją pastarosiomis savaitėmis nuniokojo trečias didžiausias miško gaisras nuo 1932 metų, šį mėnesį kalbėjo, kokia niokojanti gali būti „naujoji mūsų tikrovė“.
„Tai gali vykti kiekvienas metais arba kas kelerius metus“, – žurnalistams sakė J. Brownas.
Panašiai rašoma 2017 metų Arkties ataskaitoje (Arctic Report Card) – tarptautinėje recenzuojamoje studijoje apie pažeidžiamą Arkties regioną, šylantį dvigubai sparčiau nei likusi pasaulio dalis.
„Arkties aplinkos sąlygos pasiekė „naują įprastą būseną“, dėl kurios kils jūros lygis, keisis orai, o visame pasaulyje bus dar ekstremalesnių meteorologinių reiškinių“, – rašoma ataskaitoje.
Atnaujintas JAV dėmesys iškastiniam kurui
Kovos su klimato kaita priemonės visame pasaulyje smarkiai skiriasi.
Didžiausia teršėja Kinija neseniai susilaukė aplinkosaugininkų pagyrų, kai paskelbė planuojanti kurti nacionalinę anglies dvideginio rinką, tikriausiai tapsiančią didžiausia pasaulyje prekybos taršos leidimais sistema.
Per praėjusį mėnesį Paryžiuje vykusį viršūnių susirinkimą bankai ir kompanijos įsipareigojo prisukti kranelį, leidžiantį milijonus dolerių į anglių, naftos ir gamtinių dujų sektorius.
Tačiau JAV „stiprina savo įsipareigojimą naudoti iškastinį kurą šalyje ir pasaulyje“, – sakė Julia Olson, atstovaujanti labdaringai organizacijai „Children's Trust“. Pastaroji kartu su dešimtimis JAV vaikų iškėlė bylą JAV vyriausybei, kaltindama ją nesugebant apsaugoti šalies oro, žemės ir vandens išteklių.
Pasak pelno nesiekiančio Ramiojo vandenyno instituto garbės prezidento Peterio Gleicko, D. Trumpo veiksmų padariniai bus jaučiami kelis dešimtmečius.
„Tuo metu, kai žmonių sukelta klimato kaita spartina ir daro vis aiškesnį poveikį stichinėms nelaimėms ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, JAV administracija gręžiasi nuo klimato kaitos mokslo ir politikos, reikalingos apsaugoti Amerikos žmonės, turtą ir aplinką, – sakė jis AFP. – Neabejotina, kad nuo mokslo nusigręžusios D. Trumpo administracijos veiksmai neabejotinai lems žūtis ir nelaimes, kurioms dar galima užkirsti kelią. Tai nepateisinama.“
