Mirtinos infekcijos proveržis prasidėjo Kinijos jūros gėrybių turguje Uhane, ir mokslininkai jau kelias dešimtis metų aiškina, kad kai kurios ligos, įskaitant ir sunkų ūminį respiracinį sindromą (SARS), Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (MERS), Ebolą ar Nipos virusą, yra perduodamos žmogui nuo gyvūnų.
Tačiau problema yra ne pačiuose gyvūnuose, o tame, kaip žmonės su jais elgiasi, tvirtina ekspertai.
„Pandemijų dažnis tik augs, – „The Washington Post“ cituojamas Piteris Dashakas, „EcoHealth Alliance“, organizacijos, kuri tiria naujų ligų atsiradimus, vadovą. – Tai ne atsitiktinė Dievo valia. Tai susiję su tuo, kaip mes elgiamės su aplinka. Mes turime pripažinti, kad mums derėtų elgtis ne taip rizikingai“.
Siekiant išvengti naujos epidemijos, būtina visame pasaulyje uždrausti turgus, kuriuose pardavinėjami laukiniai gyvūnai, pareiškė Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos sekretorė Elizabeth Maruma Mrema.
„Jeigu mes nepasirūpinsime gamta, tai ji pasirūpins mumis. Būtų neblogai uždrausti gyvų gyvūnų prekybvietes, kaip tai padarė Kinija ir kai kurios kitos šalys“, – „The Guardian“ pažymėjo ekspertė.
Tą patį pažymėjo ir Niujorke įsikūrusi Gyvūnų apsaugos draugija: „tai ne tik padės išvengti ligų plitimo, tačiau ir išspręs vieną iš svarbiausių rūšių išnykimo priežasčių“.
Po epidemijos pradžios Kinija nustatė laikiną draudimą auginti ir naudoti maistui laukinius gyvūnus. Buvo uždarytos tūkstančiai fermų, kur veisė viverinius žinduolius, vėžlius ir dygliatriušius, rašoma BBC. Tačiau įstatyme buvo paliktos spragos, todėl ir toliau leidžiama pardavinėti šiuos gyvūnus medicinos reikmėms, kaip naminius gyvūnus ar mokslo tyrimų tikslams. Tiesa jau balandžio mėnesį Kinija žengė dar didesnį žingsnį ir parekomendavo atsisakyti šunų veisimo maistui politikos.
Mokslininkai yra įsitikinę, kad laikino draudimo neužteks.
Kinijos liaudies medicina taip pat naudoja gyvūnus įvairių sudedamųjų dalių gamybai. Dar visai neseniai Kinijos valdžia palaimino meškų tulžies naudojimą koronavirusui gydyti.
Aktyvistai baiminasi, kad panašios išlygos įstatymuose atvers kelią neteisėtai prekybai mėsa ir laukiniais gyvūnais. Pavyzdžiui, praeityje taip jau nutiko su tigrais ir leopardais. Greičiausiai, bus galima įsigyti ir skujuočių, kurie, kaip manoma, tapo vienais iš koronaviruso Covid-19 nešiotojų, mėsos, nes „šarvai“ yra naudojami medicinoje, o nagai – papuošalų gamybai.
Todėl ypatingą dėmesį reikia kreiptį į tai, kokias pataisas įtrauks į tokio pobūdžio įstatymus, ir ar bus palikta landų.
Grėsmė gamtai
Tai nėra pirmoji epidemija, kuri atkreipia dėmesį į prekybą laukiniais gyvūnais. 2002-aisiais SARS, kuri pražudė daugiau nei 700 žmonių, taip pat kilo Kinijoje. Manoma, kad infekcijos nešiotojais tuomet tapo šikšnosparniai ir viveriniai žinduoliai, nors patvirtinimo tam lig šiol nėra.
Honkongo universiteto profesorius Dirkas Pfeifferis mano, kad pagrindinė problema yra poreikyje.
„Žmonėms, kurie tiekia gyvūnus, arba veisia juos fermose, arba gaudo juos laukinėje gamtoje, tai svarbus pajamų šaltinis. Būtų neteisinga per vieną akimirką kriminalizuoti jų veiklą, šis procesas turėtų būti vystomas palaipsniui“, – įsitikinęs jis.
Su tuo sutinka ir JT atstovė E. M. Mrema. Jos teigimu, kai kurios visuomenės grupės, gyvenančios skurdžiuose Afrikos rajonuose visiškai priklauso nuo prekybos laukiniais gyvūnais, ir jeigu nėra alternatyvų, kyla neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais grėsmė.
„Net miškų draustiniai vis dar lieka vietoje, tačiau laukinių gyvūnų juose nėra, nes juos pardavė turguose, – pridūrė profesorius. – Galima lengvai pradėti permetinėti kaltę ant kitų, tačiau panašūs dalykai vyksta ne tik Kinijoje, tai vyksta daugelyje kitų šalių, įskaitant ir Vakarų valstybes. Mums patinka veisti egzotiškus naminius gyvūnus, ir daugelis jų gimsta gamtoje. Todėl reikia iš pradžių išsiaiškinti pas save namuose“, – pažymėjo D. Pfeifferis.
Pasak Londono zoologijos bendruomenės mokslininko Andrew Cunninghamo, siekiant išvengti eilinės pandemijos ateityje, būtina kreipti dėmesį į priežastis, o ne tik į jos iššaukiamą efektą. Problemų šaknys slypi gamtos griūtyje, dėl ko ir kyla konfliktas tarp gyvūnų ir žmonių.
Turgūs – sulėtinto veikimo minų laukas
Kai kuriose Azijos šalyse egzotiškos mėsos vartojimas siejamas su aukštu statusu ir žmogaus turtais. Dėl laukinių gyvūnų naudojimo maisto ir vaistų gamybai prekybai jais klesti. Dažnai juos gaudo nelegaliai, o tai išprovokuoja ligų protrūkius ir didina tikimybę nuo jų užsikrėsti žmogui.
Taip vadinamieji šlapieji turgūs yra įprastas dalykas daugelyje Pietryčių Azijos šalių, ypač Kinijoje. Ten parduoda žuvį, vištas, laukinius gyvūnus, o taip pat vaisius ir daržoves. Tokį pavadinimą jie gavo dėl tirpstančio ledo, kuris yra naudojamas siekiant išsaugoti prekių kokybę, o taip pat tam, kad būtų galima nuplauti grindis nuo nužudytų gyvūnų kraujo.
Tokie „šlapieji“ turgūs yra tikros sulėtinto veikimo bombos epidemijų atžvilgiu, įsitikinęs A. Cunninghamas.
„Tai, kaip mes elgiamės su gyvūnais – lyg jie yra kažkokios vartojimo prekės, kurias galima grobti, galų gale atsiliepia mums patiems, ir tai nėra kažkas įstabaus“, – pareiškė jis.
Persiduoda žmonėms
Dabartinė koronaviruso pandemija, jau nusinešusi virš 120 tūkst. žmonių gyvybių, prasidėjo jūrų gėrybių turguje Uhane. Nepaisant pavadinimo, turguje buvo parduodama ne tik žuvis, bet ir, pavyzdžiui, gyvatės, dygliatriušiai ir elniai.
Netrukus po pirmųjų žmonių užsikrėtimo atvejų, siejamų su šiuo turgumi, virusas pradėjo sparčiai plisti Kinijoje, o vėliau ir visame pasaulyje. Tiksli jo kilmė nėra žinoma, tačiau, greičiausiai, pirminis jo nešiotojas buvo šikšnosparniai, o virusas žmogui persidavė per kitą gyvūną, galimai tai buvo skujuočio mėsa.
