Dažniausia mokslininkai tiesiog pasirenka tūkstančius žmonių, kurių dalis gauna vakciną, o kita – placebą. Tuomet yra žiūrima, kurie iš jų užsikrečia natūraliomis gyvenimo sąlygomis ir taip yra nustatomas vakcinos efektyvumas. Tai daug lėtesnis procesas, tačiau sukelia mažiau rizikų, negu tyčinis grupės žmonių užkrėtimas jau po to, kai jie gauna bandomąją vakciną, rašoma „The Wall Street Journal“.
Tačiau šiuo metu kai kurie mokslininkai tvirtina, kad tyčinio užkrėtimo rizika yra pateisinama, jeigu žmonija nori greitesnio rezultato. Neseniai trys sveikatos apsaugos srities ekspertų grupės publikavo šią idėją palaikančius straipsnius. Pasaulio sveikatos organizaciją taip pat publikavo dokumentą, kuriame yra pateikti Covid-19 bandymų su žmonėmis tikslingai juos užkrečiant „etinio priimtinumo“ kriterijai.
Vakcinų kūrimas paprastai užtrunka dešimtmečius, tačiau ekspertai ieško būdų sutrumpinti vakcinos nuo Covid-19 pateikimo rinkai procesą iki 12-18 mėnesių. Kol kas garantijų, kad tai pavyks, nėra. Ir neaišku, kaip bandymai su žmonėmis gali potencialiai paspartinti šį darbą. Anot ekspertų, patys tyrimai gali užtrukti ir vos kelis mėnesius, tačiau tam, kad būtų sukurta tinkama žmones užkrėsti viruso versija, – o tai yra svarbiausia bet kokių panašaus pobūdžio tyrimų dalis – gali užtrukti ne trumpiau nei 6 mėnesius.
„Mes turime ieškoti būdų, kurie nėra tipiniai vakcinų kūrimo procese“, – leidiniui „The Wall Street Journal“ pažymi vakcinų ekspertas, pediatrijos profesorius Stanley’us Plotkinas. Būtent šis garbus medikas, kartu su kelias kolegomis dar šio mėnesio pradžioje parašė straipsnį „Vaccine“ žurnale, kuriame palaikė tyčinio užkrėtimo žmonių tyrimų tikslams idėją.
Pasak gydytojo, „jeigu nekils problemų, būtų logiška tikėtis, kad tyrimai su žmonėmis sąmoningai juos užkrečiant užtruktų 4 mėnesius“. S. Plotkinas pažymėjo, kad pirminis tikslas mokslininkams yra ne visuomenei skirta universali vakcina, o kuo skubiau sukurti vakciną skubiems atvejams padidintos rizikos grupėse. Ekspertai sutinka, kad net ir tokiu „skubiu“ atveju teks atlikti plataus masto tyrimus.
Tyrimų problema: mokslininkai per mažai žino apie viruso poveikį
Tokio pobūdžio tyrimai taip pat turės būti atliekami itin griežtomis ir maksimalios kontrolės sąlygomis. Tiesa, anksčiau tyčinio užkrėtimo atvejais mokslininkai kovojo daug aiškesnėmis sąlygomis, negu Covid-19, virusu, kurio veikimo būdas dar kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, gripo atveju, kuomet buvo kuriama efektyvesnė ir ilgiau veikianti vakcina, tai buvo puikiai mokslininkams žinomas virusas, o tyrimų metu buvo aišku, kokį kiekį užkrato suleisti žmogui, kad nepražudytų jo. Kornaviruso atveju egzistuoja didelės rizikos ir neapibrėžtumas.
„Mes pradedame dirbti su šiuo visiškai nauju virusu, apie kurį labai mažai ką žinom“, – pažymi Merilendo universiteto Vakcinų kūrimo centro direktorė Kathleen Neuzil. Ji nemano, kad sąmoningas žmonių užkrėtimas pagreitintų vakcinos atsiradimo procesą. Iš dalies ji tai sieja su tuo, kad tokio viruso, kuris bus naudojamas tyrimų metu, atmainos sukūrimas ilgai užtruktų. Tokia jo padermė turėtų būti kuriama atitinkant griežtus standartus, kad būtų galima parinkti teisingą ir saugią dozę.
Stanfordo biomedicinos etikos centro direktorius Davidas Magnusas tvirtina, kad dar viena problema, susijusi su Covid-19 tyrimų su žmonėmis problema yra ta, kad jeigu savanoris susirgtų, efektyvių gydymo metodų nėra. „Dabar mes negalime gauti net ir adekvataus (sutinkančių dalyvauti tyrime žmonių) sutikimo, nes iš tiesų mes negalime paaiškinti žmonėms, kokia jiems gresia rizika ir ar susiformuos imunitetas“, – tvirtina jis.
