Liepos viduryje Vokietijos vakarų regioną apėmę potvyniai pareikalavo mažiausiai 190 žmonių gyvybių, dar 38 žmonės žuvo po ekstremalių liūčių Belgijos pietiniame Valonijos regione.
Pasitelkdami sparčiai vystomo prieskyros mokslo (angl. attribution science) metodus, klimato ekspertai įgyja vis daugiau galimybių susieti žmogaus veiklos lemiamus klimato pokyčius su konkrečiais ekstremalių meteorologinių reiškinių atvejais.
Kad apskaičiuotų klimato poveikį potvynius sukeliančioms liūtims, mokslininkai išanalizavo meteorologinių stebėjimų duomenis ir kompiuterinius modelius, siekdami išsiaiškinti, kaip padėtis pakito klimatui dėl žmonijos veiklos atšilus apie 1,2 Celsijaus laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Analizuodami vienos ir dviejų parų bendrą kritulių kiekį tyrėjai nustatė, kad praeitą mėnesį labiausiai nukentėjusiosiose teritorijose iškrito beprecedentis kiekis lietaus.
Vokietijos Aro ir Erfto regionuose pliaupiant smarkiausiomis liūtims per vieną dieną prilijo 93 milimetrus. Tuo metu Belgijos Maso regione per dvi dienas fiksuotas rekordinis kritulių kiekis – 106 milimetrai.
Mokslininkai apskaičiavo, kad dabartinio šiltesnio klimato sąlygomis potvynių tikimybė yra 1,2–9 kartus didesnė, palyginus su scenarijumi be papildomo atšilimo.
Dėl žmonijos veiklos tokios liūtys Vokietijoje ir Beneliukso regione dabar būna 3–19 proc. smarkesnės, pažymima studijoje, organizuotoje instituto „World Weather Attribution“ (WWA).
„Klimato kaita padidino [potvynių] tikimybę, bet klimato pokyčiai taip pat padidino intensyvumą“, – sakė Vokietijos meteorologijos tarnybos specialistas Frankas Kreienkampas (Frankas Krejenkampas).
Oksfordo universiteto Aplinkos kaitos instituto viena iš vadovų Friederike Otto sakė, kad šie potvyniai rodo, jog „net ir išsivysčiusios šalys nėra apsaugotos nuo ekstremalių orų skaudžių padarinių, kuriuos esame matę ir kurie, kaip žinoma, aštrėja klimatui keičiantis“.
„Tai – skubiai spręstinas pasaulinis iššūkis, todėl turime atitinkamai reaguoti. Mokslo duomenys yra aiškūs – jau ne vienus metus“, – pabrėžė ji.
„Žadinantis skambutis“
Analizuodami vietinius kritulių ypatumus Vakarų Europoje, antradienį paskelbtos studijos autoriai sugebėjo įvertinti į praeitą mėnesį smogusius potvynius panašios gaivalinės nelaimės pasikartojimo tikimybę.
Jie nustatė, kad konkrečioje vietovėje panašūs reiškiniai gali pasitaikyti apytikriai kartą per 400 metų, jeigu klimatas neįšils labiau nei dabar.
Tai reiškia, kad į pastaruosius potvynius Vokietijoje ir Belgijoje panašūs reiškiniai per šį laikotarpį gali kartotis visoje Vakarų Europoje.
„Šis įvykis buvo labai retas, – sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio klimato klimato centro direktorius Maartenas van Aalstas (Martenas van Alstas).
„Kita vertus, jis jau dabar yra tapęs labiau tikėtinas nei anksčiau ir taps dar labiau tikėtinas ateityje“, – pabrėžė jis.
Pasak mokslininkų, rinkdami duomenis šiai analizei jie sužinojo, kad kelios upių vandens lygio matavimo stotys per pastaruosius potvynius buvo sunaikintos.
Anot M. van Aalsto, šio tyrimo išvados turėtų tapti „žmones žadinančiu skambučiu“.
„Per šią studiją mūsų nustatytas rizikos padidėjimas skatina keisti potvynių rizikos valdymą, parengtį, ankstyvojo perspėjimo sistemas“, – jis aiškino žurnalistams.
„Liūdna, bet žmonės paprastai būna pasiruošę [tik jau įvykusiai] vėliausiai katastrofai“, – sakė mokslininkas
