„Rusijos karinė vadovybė, tikėtina, trumpalaikėje perspektyvoje tęs slaptą mobilizaciją, o ilgalaikėje – vystys mobilizaciją, pavyzdžiui, savanorių būrių formavimo pavidalu“, – aiškinama ataskaitoje.
Rusijos prezidentas lapkričio 4-ąją kaip tik pasirašė įsaką, kuriuo savanoriai, „padedantys Rusijos kariuomenės daliniams vykdyti karines užduotis“, yra prilyginami kontraktininkams.
Nepaisant tokių planų, Rusijos kariuomenė šiuo metu nėra pajėgi aprūpinti jau surinktų karių – trūksta ne tik įrangos ir apmokymų, bet kartais netgi ir maisto.
ISW, remiantis Ukrainos žvalgybos šaltinių informacija, skelbia, kad Rusijos vadovybė mobilizuotuosius fronte naudoja neracionaliai. Pavyzdžiui, nesukaupę pakankamo kiekio karių, pabandė pralaužti Ukrainos gynybos linijas Bachmuto kryptimi, kur neteko daug žmonių ir nepasiekė užsibrėžtų tikslų.
Putinas penktadienį įvardijo mobilizuotų rusų skaičių
Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė, kad šalyje mobilizuota 318 tūkst. rezervistų, iš jų jau 49 tūkst. vykdo karines užduotis. Jo teigimu, užsibrėžtas 300 tūkst. karių skaičius buvo viršytas dėl „savanorių“.
Rusijos karinė vadovybė šią savaitę paskelbė baigianti mobilizaciją, tačiau Rusijos prezidentas oficialiai rugsėjo pabaigoje pradėtos mobilizacijos užbaigiančio įsako taip ir neišleido.
Kremliaus vadovas pareiškė, kad iš Chersono, kur yra karo veiksmų zona, reikia išvežti vietos gyventojus – „civiliai neturi kentėti“. Rusija pastarąsias kelias savaites vykdo Chersono „evakuaciją“, tačiau išvykti iš miesto į Rusiją pasirinko tik nedidelė dalis gyventojų. Likę laukia Ukrainos kariuomenės atėjimo.