„Jis mirė šeštadienį ryte, jis buvo ... kurį laiką gydomas, bet pasigavo plaučių uždegimą, nuo kurio ir mirė", – sakė advokatas Gaboras Horvathas.
Manoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą L. Csatary aktyviai dalyvavo deportuojant tūkstančius žydų į mirties stovyklas iš vieno miesto dabartinėje Slovakijoje.
Po to, kai 1948 metais už akių buvo nuteistas mirti, jis išvažiavo į Kanadą, kur gyveno ir dirbo meno prekybos agentu, kol 10-ajame dešimtmetyje pilietybė buvo iš jo atimta.
Tada jis grįžo į Vengriją, kur 2011-aisiais prokurorai pradėjo tirti jo bylą, remdamiesi iš Wiesenthalio centro gauta informacija.
Birželio mėnesį Vengrijos prokurorai jį apkaltino ir sakė, kad jis 1944 metais „aktyviai" dalyvavo deportuojant žydus iš Kašos miesto, kuris dabar vadinasi Košicė, geto.
Šis buvęs policininkas „nuolat mušdavo internuotus žydus plikomis rankomis ir plakdavo juos šuns botagu be jokios konkrečios priežasties, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar sveikatos", nurodė prokurorai.
Per uždarą teismo posėdį Budapešte jis visus kaltinimus neigė. Nuo tada jis buvo laikomas namų arešto sąlygomis.
Tačiau minėta byla liepos 8-ąją buvo sustabdyta dėl to, kad L. Csatary jau buvo nuteistas dėl byloje pateiktų kaltinimų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
