„Ševardnadzė mirė šiandien vidurdienį, – tramdydama ašaras sakė Marina Davitašvili. – Jis ilgą laiką sirgo“.
M.Davitašvili nenurodė, kur mirė eksprezidentas, šaliai vadovavęs nuo 1995 iki 2003 metų.
E.Ševardnadzė paskutiniais sovietų imperijos gyvavimo metais didvyriškai praūžė per tarptautinę sceną, padėdamas nuversti Berlyno sieną ir užbaigti Šaltąjį karą, bet kaip posovietinės Gruzijos lyderio jo vieša karjera baigėsi pažeminimu – jis buvo išvytas iš savo parlamento ir priverstas išeiti į pensiją.
Kaip sovietų užsienio reikalų ministras, šis žilas žmogus gergždžiančiu balsu buvo Michailo Gorbačiovo liberalizavimo politikos – „viešumo“ ir „pertvarkos“ – diplomatinis veidas. Po sustingusio Andrejaus Gromykos E.Ševardnadzė padarė įspūdį Vakarų lyderiams savo charizma, nuovokumu ir atsidavimu M.Gorbačiovo reformų kursui.
E.Ševardnadzė 1989 metais padėjo prastumti sovietų karių išvedimą iš Afganistano, pasirašė svarbius ginklų kontrolės susitarimus ir padėjo derėtis dėl Vokietijos susivienijimo 1990 metais – įvykio, kurio ankstesni sovietų lyderiai baiminosi ir kuriam kategoriškai nepritarė.
Vakarų lyderiai, ypač – vokiečiai, visada bus dėkingi už E.Ševardnadzės darbą Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro poste. Tačiau buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje tie, kas ilgisi supervalstybės statuso, E.Ševardnadzei ir M.Gorbačiovui turbūt niekada neatleis.
E.Ševardnadzė atsistatydino 1990 metų gruodį, perspėjęs, kad reforma žlunga ir kad netrukus galima diktatūra. Po metų Sovietų Sąjunga žlugo – po griežtosios linijos šalininkų bandymo įvykdyti perversmą prieš M.Gorbačiovą.
E.Ševardnadzė grįžo į Gruziją, kai jos pirmasis išrinktas prezidentas, Zviadas Gamsachurdija, buvo nuverstas per 1992 metų perversmą. E.Ševardnadzė buvo išrinktas parlamento pirmininku ir tapo šalies lyderiu.
Z.Gamsachurdija paslaptingomis aplinkybėmis 1993 metais mirė, o 1995 metais, šaliai priėmus naują konstituciją, E.Ševardnadzė buvo išrinktas prezidentu penkerių metų kadencijai.
Putinas ir Gorbačiovas giria Ševardnadzę kaip iškilų valstybės veikėją
Rusijos lyderiai pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Gruzijos eksprezidento ir paskutinio Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro Eduardo Ševardnadzės mirties ir gyrė jį kaip iškilų valstybės veikėją.
Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė "gilią užuojautą (E.Ševardnadzės) artimiesiems ir jam brangiems žmonėms, taip pat visai Gruzijos liaudžiai", Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos naujienų agentūroms.
Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pridūrė: "Jis buvo labai gabus, talentingas žmogus, puikiai mokantis dirbti su žmonėmis - visais visuomenės sluoksniais."
Duodamas interviu populiariam radijui "Echo Moskvy", M.Gorbačiovas pridūrė, kad E.Ševardnadzė buvo "idealus Gruzijos atstovas".
"Galėdavai su juo kalbėtis tiesiogiai - su juo buvo gera dirbti", - aiškino paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis.
E.Ševardnadzė labiausiai giriamas dėl darbo M.Gorbačiovo diplomatijos vadovo poste, kai jis susiderėjo dėl strateginės ginkluotės mažinimo su Jungtinėmis Valstijomis, taip pat tarpininkavo susitarimui dėl Berlyno sienos nugriovimo.
Tačiau per 10 metų trukusį vadovavimą savo gimtajai Gruzijai šalis įklimpo į skurdą ir sumaištį.
E.Ševardnadzė buvo dramatiškai nuvainikuotas per 2003-ųjų Rožių revoliuciją, kai tūkstančiai protestuotojų šoko ir dainavo Tbilisio gatvėse.
Buvęs lyderis įsikūrė paskutinius savo gyvenimo metus praleido privačioje rezidencijoje prie Tbilisio, kur rašė memuarus apie laikus kai jis padėjo kurti Europos likimą.
E.Ševardnadzei rūpėjo geri santykiai su Lietuva, sako Č.Juršėnas
Buvusiam Gruzijos prezidentui Eduardui Ševardnadzei rūpėjo geri santykiai su Lietuva ir, kiek galėjo, jis stengėsi jų plėtrai, sako buvęs Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
Č.Juršėnas sako prieš keletą metų susitikęs su E.Ševardnadze ir tuomet kartu prisiminę sovietų bloko byrėjimą, Lietuvos kelią į nepriklausomybę.
„Būdamas tarpparlamentinėj konferencijoj prieš keletą metų aš jį aplankiau namuose. Dar jis buvo gana stiprus ir mes prisiminėm senus laikus, mūsų santykius ir konkrečiai jo ir Algirdo Mykolo Brazausko santykius. Kai A.M. Brazauskas ir mūsų beatsiskirianti ar jau atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos konstitutavosi, tuometinis Tarybų sąjungos užsienio reikalų ministras E.Ševardnadzė buvo tarp tų, kurie palaikė A.M.Brazauską, mums tai buvo labai svarbu, čia jo labai svarbus indėlis“, - BNS sakė Č.Juršėnas.
Jis pažymėjo ir E.Ševardnadzės atsistatydinimą 1990 metais, protestuojant prieš „artėjančią diktatūrą“. „Antras dalykas, kai E.Ševardnadzė ėmė ir atsistatydino, protestuodamas prieš tai, kas dedasi tuometinėj Tarybų sąjungoj, tai buvo jo asmeninis ir kartu platesnis žingsnis, parodantis, kas gali atsitikt Tarybų sąjungoj, o šiek tiek vėliau atsitiko - 1991-ųjų pučas. Tai du dalykai, kuriuos visų pirma pabrėžčiau“, - kalbėjo Č.Juršėnas.
„Mūsų santykiai buvo draugiški ir jaučiau, kad E.Ševardnadzei rūpi geri santykiai su Lietuva, ir, kiek nuo jo priklausė, tie santykiai buvo plečiami. Gaila, kad neliko dar vieno žmogaus, kuris buvo reikšmingas Michailo Gorbačiovo pertvarkos laikais, kuris prisidėjo prie tos pertvarkos įgyvendinimo, ir jei imsime tarptautinius santykius, jis prisidėjo ir prie tarptautinės įtampos mažinimo, tai santykių su užsienio valstybėmis gerinimas, Vokietijos suvienijimo klausimas, visuose šituose dalykuose jis dalyvavo“, - pasakojo signataras.
Č.Juršėno vertinimu, vadovaudamas Gruzijai E.Ševardnadzė vykdė gana provakarietišką politiką, tačiau ir neužkirto kelio šalyje įsigalėti korupcijai. „Drįstu vertinti, kad jis būdamas Gruzijos prezidentu vykdė gana provakarietišką politiką, pavyzdžiui, jį Rusija spaudė kaltindama, girdi, jis palaiko čečėnus, suteikdamas jiems prieglobstį. Bet jam nepasisekė atkurti Gruzijos suvereniteto Abchazijos, Pietų Osetijos srityse, ir, čia visoms buvusioms tarybinėms valstybėms būdinga, prie jo radosi, nors ir iki jo buvo, korupcija“, - kalbėjo Č.Juršėnas.
Pirmadienį miręs 86-erių E.Ševardnadzė kaip paskutinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras padėjo užbaigti Šaltąjį karą. Jis 1995-2003 metais ėjo Gruzijos prezidento pareigas.
E.Ševardnadzės veiklos negalima vertinti vienareikšmiškai, sako V.Landsbergis
Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad pirmadienį miręs buvęs Gruzijos prezidentas ir Sovietų Sąjungos politinis veikėjas Eduardas Ševardnadzė negali būti vertinamas vienareikšmiškai.
Anot V.Landsbergio, 1990 metais pasitraukdamas iš sovietų užsienio reikalų ministro pareigų E.Ševardnadzė drąsiai perspėjo pasaulį apie gresiantį pučą, tačiau savo veikla nepritarė Baltijos šalių nepriklausomybei.
„E.Ševardnadzės atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro posto buvo labai stiprus politinis ir diplomatinis žingsnis, perspėjimas, kuris turėjo būti išgirstas, bet vistiek nebuvo išgirstas. Jis pasakė, kodėl atsistatydina: todėl, kad Sovietų Sąjungoje artėja karingas, reakcingas perversmas. Jėgos, kurios yra priešiškos Michailo Gorbačiovo pradėtoms reformoms ir kurios nori viską pasukti atgal, užgniaužti atsiradusias laisves, grįžti prie stalinistinės diktatūros, ruošiasi tam perversmui - Ševardnadzė savo atsistatydinimu ir viešu pareiškimu perspėjo Sovietų Sąjungą ir pasaulį“, - BNS sakė V.Lansbergis.
Jis tvirtino, kad tuomet E.Ševardnadzė elgėsi „labai drąsiai ir ryžtingai“ bei neatmetė, kad įtakos jo apsisprendimui atsistatydinti iš antrų pagal svarbą užsienio politikoje pareigų SSRS turėjo ir Tbilisyje 1989-ųjų kovą įvykusios žudynės, kai rusų kariškiai ginklu malšino šalyje kilusius protestus.
V.Landsbergio teigimu, nepaisant pademonstruotos drąsos, E.Ševardnadzės, kaip politiko, neįmanoma vertinti vienareikšmiškai, nes būtent jis pokalbiuose su Vakarais dėl Baltijos šalių nepriklausomybės bandė įtikinti, kad šio žingsnio palaikyti nereikia, nes jis būtų žalingas visiems.
„Jis tuomet vykdė Sovietų Sąjungos pavedimą ir funkcijas, įtikinėjo, kad Lietuvos remti nereikia, nes tai pakenks M.Gorbačiovo politikai, prasidėjusioms reformoms. Ten mes, žinoma, buvome oponentai - man ir kitiems teko įtikinėti, kad yra ne taip, kad būtent Lietuvos ėjimasį demokratiją gali paskatinti Sovietų Sąjungos permainas, o ne atvirkščiai“, - sakė pašnekovas.
Jis pats teigė susitikęs su E.Ševardnadze tik kartą.
Buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė, kuris kaip paskutinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras padėjo užbaigti Šaltąjį karą, mirė pirmadienį.
1990 metų gruodį jis atsistatydino iš SSRS Užsienio reikalų ministro pareigų, protestuodamas prieš "artėjančią diktatūrą", taip pat išėjo iš Sovietų Sąjungos Komunistų partijos.
Eksprezidentui, kuris šaliai vadovavo nuo 1995 iki 2003 metų, buvo 86 metai - jis yra gimęs 1928-ųjų sausio 25 dieną.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
