Europos Sąjungos (ES) stiprinimo ir Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo procesas bus nepatikimas ir neužbaigtas, jeigu į jį nebus įtraukta Baltarusija, mano šios šalies URM ir parlamentas.
"ES ir Baltarusija šiuo metu išgyvena gana svarbų savo tarpusavio santykių laikotarpį. Visa virtinė neseniai vykusių įvykių, pirmiausia energetikos srityje, veiksnių rodo, kad ne tik tikslinga, bet būtina rimtai pagerinti santykius", - mano Baltarusijos Liaudies Susirinkimo tarptautinių reikalų ir ryšių su NVS komisijos vadovo pavaduotojas Anatolijus Krasuckis.
Parlamentaras mano, jog siekiant toliau normalizuoti ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą, "būtina palikti praeityje sankcijų, izoliavimo ir ultimatumų politiką, kuri dar niekam nepadėjo nors bent kiek praverti pasitikėjimo duris".
A. Krasuckis taip pat pažymėjo, kad "nors ir blokuojamas Baltarusijos visavertis dalyvavimas (Europos kaimynystės politikos procese), ji nors ir neoficialiai, bet dalyvauja kaimynystės politikoje".
"Neįmanoma jokiomis politinėmis deklaracijomis, rezoliucijomis nutraukti daug amžių palaikomų Baltarusijos ir jos kaimynių iš ES - Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos prekybiniu ir ekonominių, kultūrinių, dvasinių, etninių ir kitokių ryšių", - sakė jis.
"Šiandien Baltarusija - vienintelė iš buvusių sovietinių šalių turi įteisintą ir ilgiausią sieną su ES. Bet svarbiausia, kad tai dar ir pati ramiausia ES rytinė siena", - pareiškė Baltarusijos deputatas.
Jis pažymėjo, kad Baltarusija patikimai užkerta kelią narkotikų tranzitui iš Azijos į Europą, neteisėtai migracijai ir ginklų prekybai, pinigų plovimui, prekybai žmonėmis ir kitoms negerovėms.
Baltarusija, kurią valdo paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas prezidentas Aleksandras Lukašenka, pastaruoju metu reiškia suinteresuotumą suaktyvinti Minsko ir Briuselio dialogą.
Autokratiškas Baltarusijos lyderis užsimojo pradėti gerinti santykius su Vakarais po to, kai jie pablogėjo su Rusija, pasiūliusia "rinkos santykius". Tačiau jis nėra linkęs keisti politinę sistemą, ką Europa nurodo kaip partnerystės sąlygą.
Nuo 2007 metų pradžios Maskva beveik dvigubai padidino dujų kainą Baltarusijai ir įvedė mokestį už naftos tiekimą. Kremlius neigia, kad naudoja naftos ir dujų kainas kaip politinio spaudimo įrankį.
ES savo ruožtu anksčiau pasiūlė plataus masto ekonominę pagalbą Baltarusijai, jeigu režimas sutiks vykdyti demokratinius pertvarkymus, užtikrins žiniasklaidos priemonių laisvę, sąžiningus rinkimus ir paleis į laisvę politinius kalinius.
A. Lukašenka tokią galimybę atmetė, nes jam nėra priimti politiniai Vakarų reikalavimai, kurie galiausiai privestų prie atsistatydinimo.
