J. A. Hayesas gimė nedideliame Kalifornijos valstijos miestelyje. Nuo vaikystės pamėgo muziką ir gana uoliai griežė smuiku. Tačiau namuose juo faktiškai niekas nesirūpino, mat tėvą paskutinį sykį matė vos 13-os, o motina (turėjusi psichinę negalią) jį nuolat talžė. Sužinojusios apie šį faktą vaikų priežiūros tarnybos perdavė jo auklėjimą močiutei.
Atėjus paauglystei jis metė muziką, kaip pats aiškina, „per merginas“. „Tuomet aš pradėjau domėtis merginomis, – aiškino J. A. Hayesas. – O kas kalbėsis su vaikinu, kurios rankose futliaras su smuiku? Mano nauja aistra tapo mašinos!“. Iki 18-os jis jau tapo vietos merginų numylėtiniu: įsigijo „Volkswagen Beetle“ ir pasinėrė į banglenčių sportą.
Tuomet jis buvo „mielas, išvaizdus jaunuolis, kuris labai gerai mokėjo pajuokauti“, „The Daily Beast“ tvirtino buvusi jo gyvenimo draugė Candace Walker.
Lūžio metas
Sulaukusi vos 17-os C. Walker pasijuto nėščia. J. A. Hayesas nebuvo pasirengęs tėvystei ir naujagimį sūnų pora atidavė įvaikinimui kitai šeimai. Pora susitikinėjo 15 metų, kol 1997-aisiais J. A. Hayesas nesusirado jaunesnės Stephanie, kuri netrukus tapo jo žmona.
Jau kitų metų sausio 7-ąją tuomet 35-erių amerikietis, kaip jam buvo įprasta, degalinėje įsigijo loterijos bilietą ir netikėtai laimėjo pagrindinį prizą – 19 mln. dolerių.
„Aš žinau, kad laimėjimas pakeis mane, tačiau šie pokyčiai bus tik į gerą, – aiškino tuomet jis. – Aš nesirengiu švaistyti pinigų. Priešingai, planuoju padėti šeimai ir draugams“.
Sumokėjus mokesčius J. A. Hayesui liko beveik 13,7 mln. dolerių. Jis nusprendė, kad geriausia būtų šį prizą gauti lygiomis dalimis kas 20 metų – po 684 tūkst. dolerių. Nepaisant savo pažadų neleisti pinigų „pavėjui“, jis visiškai pametė galvą.
„Aš laksčiau „Lamborghini“ su lenktynininku Mario Andretti! – prisiminė jis. – Aš įsigijau šešis skirtingus šių gamintojų modelius. Turėjau visą krūvą automobilių: „Bentley“, „Porsche“, „Chevrolet Corvette“… Gyvenau namuose su vaizdu į vandenyną. Dar aš susitikinėjau su aktorėmis“.
Pasak buvusios jo draugės, J. A. Hayesas leido pinigus kaip pamišęs. Jeigu jam neužtekdavo lėšų eiliniam pirkiniui, pirkdavo gavęs kreditą, ramindamas save, kad kitais metais ir vėl gaus milžinišką išmoką ir atiduos visas skolas.
Vienu metu jis nusprendė surinkti savo didžiulę automobilių kolekciją ir nuomoti juos Las Vegase, kur susipažino su turtingų ir žymių žmonių ratu.
„Kaip vaikas saldainių parduotuvėje“
Netrukus J. A. Hayesas išsiskyrė su Stephanie. Pagal įstatymus jai priklausė pusė laimėtos loterijos išmokos. Tačiau net ir tai nesustabdė jo traukos leisti pinigus brangiems daiktams ir kelionėms. Po skyrybų jis iškart įsigijo prabangų „Rolex“ laikrodį už dešimtis tūkstančių dolerių, persiškų kilimų ir kelis „Harley Davidson“ motociklus.
2002-aisiais J. A. Heyesas ir vėl vedė, antrosios žmonos vardas taip pat buvo Stephanie. Ši pasakojo, kad vyras buvo pripratęs prie prabangaus gyvenimo būdo: „Kai mes susipažinome, jis turėjo 17 automobilių. Leisdavo mano vaikams važinėti „Ferrari“. Jis lengvai leido pinigus, o aš džiaugiausi jo dosniomis dovanomis“.
Moters teigimu, jis mėgo azartinius žaidimus ir galėjo iššvaistyti Las Vegase tūkstančius dolerių per vieną naktį. Po santuokos Stephanie, kuri pati buvo banko tarnautoja, siūlė vyrui finansinio raštingumo kursus. Ji tikėjosi, kad tai padės sutuoktinius suvokti pinigų reikšmę ir išmokys leisti juos atsakingiau.
„Jis neturėjo normalios vaikystės, – aiškino jo elgesį sutuoktinė. – Laimėjimas loterijoje pavertė jį vaiku, kuris užklydo į saldainių parduotuvę“. Be to, jis negalėjo atsakyti iš kažkur vis atsirandantiems seniems pažįstamiems, kurie prašė iš jo pinigų.
„Ji kažkaip nusprendė, kad tapo turtingu to neužsitarnavęs. Todėl bandė dalintis savo turtais su kitais. Jis yra labai dosnus žmogus“, – aiškino ji.
J. A. Hayesas ir pats suvokė, kad pinigai visiškai susuko jam galvą. „Kita turtų pusė – beprotystė, – cituojamas pagrindinis šios istorijos veikėjas. – Pradedi svarstyti, ką vis dėlto myli manyje draugai: mane patį ar mano turtus, mašinas ir tą faktą, kad aš padedu jiems finansiškai?“
Netrukus jis susidūrė ir su sveikatos problemomis. Medikai aptiko pas jį tris tarpslankstelines išvaržas, kurias išgydyti nepadėjo ir 2004-aisiais atlikta operacija. Būtent tuomet jis ir pradėjo vartoti opioidus, nuskausminamuosius vaistus.
Nulis sąskaitoje
Išsiskyrus su pirmąja žmona jo kasmetinės išmokos susitraukė iki 300 tūkst. dolerių. Tačiau ir šių lėšų jam pragyvenimui neužteko.
Dėl chaotiško finansų tvarkymo ir padriko gyvenimo jis stipriai prasiskolino. 2007-aisiais pasiskelbė bankrotą. Prieš tai jis jau išsunkė savo prizinį fondą, todėl 2015-aisiais jo loterijų laimėjimo sąskaitoje švietė nulis.
Tokiu būdu multimilijonierius J. A. Heyesas liko be būsto, be pinigų ir be galimybės įsigyti vaistų, kuriems išsivystė priklausomybė. Jis įsidarbino nedidelio viešbučio vadybininku, tačiau už darbą gaudavo ne atlygį, o galimybę gyventi viename iš viešbučio kambarių.
2017-aisiais viešbutį suniokojo gaisras ir vyras neteko ir to menko turto, kurį spėjo susikaupti.
Eilinis išbandymas
J. A. Hayesas pradėjo darbo paieškas. Jis išsiuntė 38 laiškus, tačiau nesulaukė nė vieno atsako. Darbdavius stebino jo gyvenimo aprašymas, kuriame faktiškai nebuvo darbo patirties.
„Kuo gi jūs užsiėmėte paskutinius 19 metų? – klausdavo jo darbo pokalbių metu. – Ką ką jūs ten išlošėte?!“
Draugai priglaudė amerikietį ir jo žmoną savo garaže. „Aš buvau nevilty“, – prisipažino jis. Sunkiausia J. A. Hayesui buvo be nuskausminamųjų. „Visas kūnas dreba, laužo, dantys kalena, – apibūdino savo būseną jis. – Susivynioji iškart į kelias antklodes, tačiau tuomet tau darosi karšta. Tu pradedi stipriai prakaituoti. Kiekviena kūno dalelė skauda, o galvoje tik viena mintis: „Gauk tabletes, tau palengvės“.
Iš nevilties, jo paties teigimu, pirmą sykį išbandė heroino ir dviem dienoms „pamiršo“ nugaros skausmą. Narkotikas buvo netgi pigesnis už jam išrašomus nuskausminamuosius, tačiau ir tam reikėjo pinigų. Tuomet jam ir šovė į galvą apiplėšti banką.
Robinhudiškų nuotaikų apimtas plėšikas tvirtino, kad niekada nebūtų galėjęs „nutempti rankinės nuo moters ar apvogti darbininką“, tačiau vogti banko pinigus jam pasirodė gera idėja. „Aš nekenčiu bankų“, – aiškino jis.
Tapo plėšiku
Pirmasis apiplėšimas 2017-ųjų balandį jam pavyko stebėtinai gerai. „Aš buvau mirtinai persigandęs, nenusiraminau, kol neišėjau iš banko su pluoštu šimto dolerių kupiūrų, – pasakojo jis. – banko darbuotoja priminė bibliotekininkę. Ji labai išsigando ir lengvai atidavė man pinigus“. Netrukus iš televizijos siužeto jis suprato, kad policija sudarė neteisingą numanomo grobiko portreto. Valdžia ieškojo lotynų amerikiečio, kuris sveria apie 160 kilogramų.
Tam jis pasirengė iš anksto. Nusikaltimą vyras kruopščiai planavo: įvykdė jį 17 val. vietos laiku – kuomet keičiasi policijos pamainos, po marškiniais įsikišo pagalvę, kad atrodytų stambesnis. Tam, kad nepaliktų pirštų antspaudų, užsiklijavo pleistru. Su savimi neturėjo ginklo – sulaikymo atveju tai būtų pridėję daugiau metų kalėjimo. Jis taip pat laikėsi pagrindinės taisyklės, kurią sužinojo analizuodamas kitus plėšimus – palikti nusikaltimo vietą ne ilgiau nei po 3 minučių.
„Kiekvieną sykį apiplėšimai darėsi vis lengvesni ir lengvesni. Man nurovė stogą. Tai virto tam tikru žaidimu“, – aiškino J. A. Hayesas.
Netrukus jis apiplėšė dar kelis bankus. Visur braižas buvo panašus – jis banko darbuotojai ištiesdavo lapelį su reikalavimu sudėti nežymėtą pinigų sumą į maišelį „be jokio akių kontakto“ ir pasišalindavo iš vietos. Sumos nebuvo didžiulės, per vieną iš apiplėšimų jis pasiėmė 5 tūkst., per sėkmingiausią savo apiplėšimą – 7,2 tūkst. dolerių.
Ganador de lotería y atracador de bancos: James Allen Hayes.#JamesAllenHayes https://t.co/B7jCWeAkaU pic.twitter.com/nx7pkUdNlU
— Newsgur (@Newsgur) June 5, 2018
Él es James Allen Hayes, un hombre de 55 años. Robó miles de dólares de banco a mano armada y huyó en una bicicleta eléctrica. Mira el video 👀 👇🏼https://t.co/NVcUG67dGq pic.twitter.com/7caL1g6174
— RPP Noticias (@RPPNoticias) March 14, 2019
Vyras įsigijo automobilį, o per mėnesį apie 1 tūkst. dolerių išleisdavo heroinui.
Sužinojęs, kad jo apiplėšimų tyrimo ėmėsi FTB agentai, J. A. Hayesas ėmėsi įvairių gudrybių. Pavyzdžiui, apiplėšimo metu banke numesdavo savo draugo kirpykloje surinktų žmonių plaukų. Jam tai buvo panašu į žaidimą, tikėjosi, kad teisėsaugininkai eilinį sykį imsis klaidingų įrodymų.
Tiesa, FTB atstovai vėliau prisipažino, kad bankuose neaptiko svetimų DNR pavyzdžių, įskaitant ir žmonių plaukų.
Įdomiausia tai, kad J. A. Haeysas sumaniai slėpė savo nusikaltimus nuo žmonos. „Jis nepasakojo man, nes aš galėjau patekti į kalėjimą kaip bendrininkė, – aiškina Stephanie. – Jis mane saugojo“.
Rugsėjo 26-ąją J. A. Hayesas padarė strateginę klaidą: jis pabandė apiplėšti tą patį banko skyrių, kuriame jau lankėsi birželį. Įdomi jo darbuotoja atpažino „mandagųjį plėšiką“ (paėmęs pinigus jis atsiprašydavo ir išeidavo) ir atsisakė išduoti pinigus. Teisėsaugininkai dar vasarą toje gatvėje buvo įrengę kameras, o tai leido nesunkiai nustatyti plėšiko automobilio numerį.
Spalio 2-ąją eidamas iš savo garažo jis išgirdo komandą: „Nejudėk!“ Už nugaros jam buvo tuzinas FTB agentų. Sulaikyta buvo ir J. A. Hayeso žmona, kuri tuomet šaukė, kad „čia kažkokia klaida“. Policija abu nuvežė į nuovadą, nes manė, kad Stephanie, būdama banko darbuotoja, padėjo jam įvykdyti nusikaltimus.
Vėliau moteriai kaltinimus panaikino ir ji buvo paleista į laisvę.
„Aš džiaugiuosi, kad patekau į kalėjimą“
Tuo metu J. A. Hayesas policijos nuovadoje sutiko su visais kaltinimais ir pateikė prisipažinimą dėl savo įvykdytų nusikaltimų.
Teisme jį gynęs advokatas bandė teisėją įtikinti, kad J. A. Hayesas nusipelno švelnesnės bausmės, nes iki tol nebuvo nusikaltęs. Bandyta įtikinti teismą, kad apiplėšimų metu jis nenaudojo ginklo, o buvo „vargšas nuo narkotikų priklausomas žmogus, kuris gyveno garaže“.
Advokatas J. A. Hayesą pristatė kaip asmenį, kurį į nusikaltimų kelią pastūmėjo netikėtai laimėti 19 mln. dolerių, kuriems jis „nebuvo pasirengęs, kaip ir daugelis loterijos laimėtojų“. Jis pažymėjo, kad didžioji laimėjimo dalis buvo išleista mokesčiams, nesėkmingoms investicijoms ir pusės sumos išmokai buvusiai žmonai.
Jamesą taip pat užstojo ir jo brolis. „Jis visada ištiestų ranką bet kam, kas tik paprašytų, – rašė jis savo laiške teisėjui. – Aš negaliu parinkti žodžių, kad aprašyčiau, ant kiek šie nusikaltimai nėra charakteringi mano broliui“.
Teismas skyrė jam 2 metų ir 9 mėnesių kalėjimo bausmę, dar tris metus jis bus stebimas teisėsaugos administracine tvarka ir turės išmokėti 39,2 tūkst. dolerių baudą. Jam grėsė net iki 33 metų kalėjimo.
„Kalėjimas – siaubinga vieta. Tačiau aš esu laimingas, kad ten patekau. Nuosprendis išgelbėjo man gyvybę, – pareiškė J. A. Hayesas. – Aš jau galėjau šimtą kartų mirti nuo perdozavimo. Kalėjimo dėka aš jau aštuoni mėnesiai kaip švarus“.
Pasak nelaimėlio loterijos laimėtojo, dabar jam plėšimai atrodo „kaip baisus sapnas“. Jo žmona, kuri persikėlė gyventi pas giminaičius į Jutos valstiją, žiniasklaidai tvirtino, kad valstybinės loterijos turėtų moraliai paruošti žmones laimėjusius daug pinigų, skirti specialius kursus, kaip elgtis su atsiradusiais milžiniškais turtais. „Pinigai ne visada atneša laimę. Maža to, jie gali žmogui sugriauti gyvenimą“, – aiškino Stephanie.
Iš kalėjimo J. A. Hayesas turėjo būti išleistas 2020-ųjų vasarį. Tačiau daugiau duomenų apie jo dabartinį gyvenimą JAV žiniasklaidoje nėra skelbiama. Laisvėje jis planavo kaip nors „išpirkti kaltę prieš draugus ir šeimą“. Jis taip pat tikėjosi išleisti savo gyvenimo memuarus, kuriuos aprašytų kelią nuo loterijos laimėtojo iki bankų plėšiko.
