Įsileidęs į savo valstybę tūkstančius migrantų A. Lukašenka dabar piktinasi, kad „niekas iš žadėtos kontaktinės grupės asmenų taip ir nesusisiekė dėl tų 2 tūkst. migrantų“. Vakaruose nepripažintas Baltarusijos vadovas pirmadienio rytą apsilankė Grodno srityje ir pabendravo su vietos gubernatoriumi.
A. Lukašenka praėjusią savaitę dukart kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pastarosios štabas tikina, kad buvo bando susikalbėti su A. Lukašenka vien dėl humanitarinių problemų Baltarusijos-Lenkijos pasienyje sprendimo. A. Lukašenkos štabas tuomet pranešė, kad Baltarusija siūlė „Vokietijai pasiimti 2 tūkst. migrantų, o likusius 5 tūkst. Baltarusija išsiųs namo, jeigu tik jie to pageidaus“.
„Aš laukiu, kada ES atsakys į klausimą dėl 2 tūkst. pabėgėlių. Pas mus šioje stovykloje yra apie du tūkstančius pabėgėlių. Aš prašiau, kad jie (ES ir, konkrečiai, Vokietija) juos pasiimtų. Jie pasakė, Merkel man pažadėjo, kad Europos Sąjungos lygiu spręs šią problemą. Tai net nesvarsto. Ir net tai, ką ji man pažadėjo (nuspręsta buvo ES), – kontaktiniai asmenys. Jie net nekontaktuoja. Baltarusijos užsienio reikalų ministras Makejus jiems skambina: „Dirbkime šia kryptimi!“ – Tai mes ten komandiruotėse, dar kažkas ir panašiai“, – piktinosi A. Lukašenka.
Jis taip pat pagrasino, kad tokiu atveju ES atstovams „bus uždarytos durys“, nes „Baltarusija tada ir pati susitvarkys su tais žmonėmis, jeigu Vokietija jų nepasiims sau“. „O kur dingti? Mums nėra kur dingti. Tačiau mes privalome reikalauti iš vokiečių, kad jie juos pasiimtų“, – paaiškino A. Lukašenka.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas pirmadienį pareiškė, kad Vokietijai toks Baltarusijos siūlymas nėra priimtinas.
„Idėja, kad gali būti (sukurtas) humanitarinis koridorius į Vokietiją 2 tūkst. migrantų… nėra priimtinas sprendimo būdas Vokietijai ar ES“, – pareiškė jis, pažymėjęs, kad tai buvo akcentuojama dar praėjusią savaitę.
Migracijos krizė
Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje komplikavosi lapkričio 8-ąją, kuomet netoli Kuznicos-Bruzgių pasienio patikros punkto susirinko keli tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į ES teritoriją.
Savaitę praleidę miškuose už 800 metrų nuo pasienio punkto, migrantai lapkričio 15-16 dienomis organizuotai paliko stichinę stovyklą ir patraukė prie pasienio punkto. Įvairiais skaičiavimais, pasienyje galėjo būti susikaupę apie 3,5 tūkst. migrantų, dalis kurių pabandė prasiveržti pro lenkų užkardas. Baltarusijos pareigūnai tuo metu nesiėmė jokių kardomųjų veiksmų ir leido migrantams į Lenkijos pareigūnus iš savo savo teritorijos mėtyti akmenis, metalo konstrukcijas, medžio gabalus. Lenkijos kariuomenė ir pareigūnai į tai atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Lenkų pareigūnai pastarųjų savaičių įvykius pavadino sudėtingiausiu migracijos krizės etapu. Kol kas Lenkijos pareigūnams ir kariams pavyksta atlaikyti minios bandymus nelegaliai kirsti sieną, tačiau Baltarusijos pasieniečiai yra įtariami prisidedantys prie krizės eskalavimo.
Pasienio šturmas nepavyko, o migrantai grįžo į savo laikinąją stovyklą – „Džiungles“. Netrukus Baltarusijos valdžia priėmė sprendimą apgyvendinti migrantus viename iš pasienio zonoje esančių logistikos centrų. Apie 400 žmonių grįžo į namus iš Minsko specialiai jiems užsakytu skrydžiu.
Primename, kad migrantų krizė kilo kuomet A. Lukašenka, keršydamas už ES sankcijas, leido faktiškai neribotą migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykimą į šalį lėktuvais. Maža to, atvykėliai nėra niekaip kontroliuojami, gali laisvai vykti prie valstybinės sienos ir bandyti patekti į ES šalis.
