Apie tūkstantis demonstrantų dalyvavo eitynėse netoli Jangono universiteto. Daugelis laikė iškėlę tris pirštus – pasipriešinimo kariuomenės įvykdytam valdžios užgrobimui simbolį.
„Šalin karinę diktatūrą!“ – skandavo protestuotojai, kurių daugelis ant galvų buvo užsirišę raudonus raiščius. Ši spalva siejama su nuverstos civilės lyderės Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) partija.
Stiprios policijos pajėgos užtvėrė aplinkinius kelius ir buvo paruošusios du sunkvežimius su vandens patrankomis, matė įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Eitynės buvo surengtos visame Mianmare antrąkart per šią savaitę išjungus internetą. Panaši interneto blokada buvo surengta pirmadienį, kai buvo suimta Aung San Suu Kyi ir kiti aukšto rango šalies lyderiai.
Pirmadienį paryčiais surengti reidai nutraukė 10 metų trukusį Mianmaro demokratijos eksperimentą ir išprovokavo įtūžį, iš socialinių tinklų pasklidusį į gatves.
Internetu skelbti raginimai protestuoti prieš karinį perversmą skatino vis drąsesnius nepaklusnumo naujajam režimui aktus, įskaitant akcijas, per kurias daugybė žmonių visoje šalyje vienu metu kurtinamai tarškino puodus ir keptuves. Mianmare toks elgesys siejamas su piktųjų dvasių atbaidymo apeigomis.
Kai kurie fotografavosi grupinėms nuotraukoms, laikydami plakatus su perversmą smerkiančiais šūkiais ir demonstruodami iškeltus tris pirštus. Šį ženklą anksčiau naudojo kaimyniniame Tailande vykusių demokratijos šalininkų protestų dalyviai.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas) sakė, kad specialusis pasiuntinys Mianmarui surengė „pirmąjį kontaktą“ su šios šalies karinio lyderio pavaduotoju ir paragino chuntą grąžinti valdžią jos nuverstai civilei vyriausybei.
„Darysime viską, ką galime, kad tarptautinė bendruomenė vieningai užtikrintų, jog šio perversmo sukurtos sąlygos būtų panaikintos“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Guterresas.
Šeštadienį Mianmaro valstybinė žiniasklaida pranešė, kad chuntos veikėjai ankstesnę dieną kalbėjosi su diplomatais, kaip derėtų atsakyti į tarptautinį pasipiktinimą, ir prašė jų bendradarbiauti su naujaisiais lyderiais.
„Vyriausybė supranta tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl Mianmaro demokratinio perėjimo proceso pratęsimo“, – anot žiniasklaidos, per šį susitikimą sakė tarptautinio bendradarbiavimo ministras Ko Ko Hlaingas.
„Laisvė nuo baimės“
Šią savaitę stiprėjant protestam chunta nurodė ryšių bendrovėms blokuoti vartotojų prieigą prie socialinio tinklo „Facebook“, kuris šalyje yra itin populiarus ir tapęs bene pagrindine bendravimo priemone.
Feisbuke sparčiai plėtėsi „Pilietinio nepaklusnumo judėjimo“ forumas, skatinęs valstybės tarnautojus, medicinos profesionalus ir mokytojus demonstruoti savo nepritarimą boikotuojant darbą valstybės tarnyboje, ligoninėse ir mokyklose.
Kariuomenė penktadienį išplėtė pastangas slopinti nepaklusnumą, pareikalavusi blokuoti ir kitas socialinių tinklų platformas.
Viena iš jų tapo „Twitter“, o šį tinklą valdanti bendrovė pareiškė, kad toks žingsnis yra puolimas „prieš žmonių teisę, kad jų balsai būtų išgirsti“.
Norvegijoje įsikūrusi ryšių bendrovė „Telenor“ nurodė, kad jos telefono ryšio bendrovei Mianmare penktadienį vakare buvo nurodyta uždaryti prieigą prie tviterio. Bendrovė nurodė užginčijusi šio žingsnio būtinybę.
AFP susipažino su veikiausiai vienos Mianmaro ministerijos išsiųstu dokumentu, kurio autentiškumas negalėjo būti patvirtintas, kuriame sakoma, kad „Twitter“ ir „Instagram“ naudojamasi „skeisti nesupratimą visuomenėje“.
Kai kurie išmanesni vartotojai sugebėdavo apeiti socialinių tinklų blokadą, naudodamiesi virtualiųjų privačių tinklų (Virtual Private Network, VPN), nuslepiančių tinklo įrenginių buvimo vietą, paslaugomis.
Iki šeštadienio ryto tokios grotažymės kaip #WeNeedDemocracy (Mums reikia demokratijos), #HeartheVoiceofMyanmar (Mianmaro širdies balsas) ir „Freedom from fear“ (Laisvė nuo baimės) – išpopuliarėjusi Aung San Suu Kyi citata – sulaukė milijonų paminėjimų.
Aung San Suu Kyi išlieka nepaprastai populiari Mianmare, nors Vakarų šalyse jos įvaizdis yra pašlijęs dėl represijų prieš rohinjų etninę mažumą šalies šiaurėje. Po perversmo Aung San Suu Kyi nebesirodė viešumoje, bet penktadienį jos partijos atstovas sakė, kad nuversta lyderė laikoma namų arešte ir kad ji yra sveika.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir kiti pasaulio lyderiai šią savaitę reikalavo, kad generolai „atsisakytų valdžios... paleistų jų sulaikytus [žmogaus teisių] gynėjus ir aktyvistus bei pareigūnus, atšauktų telekomunikacijų suvaržymus ir susilaikytų nuo smurto“.
