Jeigu smogikų paskyros „Vkontakte“ naujiena apie numuštą „dar vieną AN-26“ (krovininis Ukrainos kariuomenės lėktuvas) dingo, tai naujiena apie „padangę saugantį „Buk“ vis dar galima surasti valstybiniame Rusijos naujienų šaltinyje – „vesti.ru“. Juodu ant balto parašyta, kad Donecko smogikai gavo „Buk“, cituojamas „RIA Novosti“, žinutės data – 2014 birželio 29-oji, dar liko daugiau nei kelios savaitės iki kraupios tragedijos.
„Donecko separatistai užgrobė priešlėktuvinės gynybos karinį dalinį A-1402. Šiame karinės oro gynybos objekte yra zenitiniai raketiniai kompleksai „Buk“. Tai jau antrasis priešlėktuvinės gynybos dalinys, kurį užėmė separatistai pastarosiomis dienomis. Vienas dalinys pasidavė savanoriškai, dėl kitos vyko aršūs mūšiai, praneša „RIA Novosti“, – tokią propagandinę žinutę tuomet skelbė Rusijos žiniasklaidos priemonės. Jos tikslas aiškus, – kažkokiu būdu paaiškinti smogikų ginkluotėje atsiradusius zenitinis raketinius įrenginius. Paaiškinti, kur iš smogikų arsenalo dingo „užimti Buk“ po numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo niekas nesiteikė.
Birželio 13-ą – krovininis IL76MD virš Luhansko su 40 desantininkų ir 9 įgulos nariais, liepos 14-ąją AN-26 virš Izvarino, An-30B virš Slovjansko – birželio 6-ąją – tai, tik keli pavyzdžiai su numuštais Ukrainos lėktuvas tų metų vasarą. Lėktuvai ir sraigtasparniai krito vienas po kito, o smogikų užimta teritorija buvo paskelbta neskraidymo zona. Neskraidymo iki 10 tūkst. km aukštyje – išskyrus kai kurių šalių saugumo ataskaitas, niekas negalėjo patikėti, kad tokiame aukštyje skraidantys keleiviniai lėktuvai gali tapti kieno nors taikiniu.
Vėliau Rusijos valdžios atstovai meluos ir, nepaisant daugybės nepriklausomų tyrimų pateiktos faktinės medžiagos, sakys, kad tragedijos metu „opolčencai“ neturėjo „Buk“. Na, tai neturėtų stebinti, juk Rusijos karių ten irgi „nėra“, o naujausią, Rusijos kariuomenei priklausančią, ginkluotę vietos šachtininkai „perka“ iš medžioklės ir žvejybos parduotuvių. Naujausias anekdotas iš Rusijos: „Rosaviacija“ pranešė, kad smogikai negalėjo numušti lėktuvo, nes Rostovo radarai tai būtų užfiksavę. Supraskite, Rusijos aviacijos specialistai neturi rusiško radaro duomenų apie rusų tiekta ginkluote prorusiškų teroristų iššautos rusiškos raketos skrydį. Neįtikėtina, tačiau jie būtent tai ir bando pasakyti.
Oficialiais duomenimis 2014-ųjų liepos 17-ąją, apie 17 valandą, netoli Torezo miesto buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas, būtent tuo metu dingo ryšys su orlaivio įgula.
16.50 vietos laiku I. Strelkovo paskyroje „Vkontakte“ pasirodo pranešimas apie „numuštą AN-26 lėktuvą“, taip pat pasirodo pirmieji vaizdo įrašai iš Torezo gyvenvietės, kurioje ir nukrito lėktuvas. Teroristų pranešime taip pat minimas „galimai dar vienas numuštas lėktuvas, tikriausiai Su“. Tai patvirtina ir šiąnakt paviešintas australų išpirktas vaizdo įrašas, kuriame kelios akimirkos po tragedijos į įvykio vietą atvykęs smogikų pokalbis.
Reikia pažymėti, kad tuo metu nei smogikų atstovai, nei Rusijos žiniasklaida apie jokius Ukrainos lėktuvų ar priešlėktuvinės gynybos numuštus keleivinius lėktuvus nieko neskelbia.
Separatistai džiūgauja numuštu „priešo“ lėktuvu, rusų propaganda skelbia apie numuštą „AN-26“.
Apie 18 val. pasirodo pirmieji pranešimai dėl Ukrainos ir Rusijos pasienyje „nukritusio“ „Malaysia Airlines“ lėktuvo.
Smogikai išsyk paskelbė negalėję numušti šio lėktuvo, nes neturi tam reikalingos įrangos. Ukrainos atstovų teigimu, tai yra ir teisybė, ir melas. Visų pirma, ankstesni pranešimai apie iš Ukrainos dalinių pagrobtą „Buk“ raketinį kompleksą, valdžios atstovų teigimu, yra melagingi. Tačiau kita vertus, „Buk“ įrenginys yra užfiksuotas važinėjantis to paties Torezo gatvėmis tos pačios dienos rytą. Internete gausu nuotraukų ir filmuotos medžiagos, kurioje šis įrenginys buvo užfiksuotas keičiantis dislokacijos vietą tame rajone. Ekspertai vieningai sutinka su nuomone, kad patys Donbaso separatistai valdyti sudėtingą „žemė – oras“ raketas nešantį įrenginį niekaip negalėjo. Būtent todėl jų teiginys apie tai, kad jie neturi tokios ginkluotės yra iš dalies teisingas. Tokius įrenginius galėjo valdyti tik specialiai paruošti Rusijos kariuomenės atstovai.
Ukraina taip pat turi „Buk“ įrengimų, tačiau versija apie ukrainiečių paleistą raketą atsimuša į logikos sieną: internete gausu vaizdinių įrodymų, kad „Buk“ laisvai juda separatistų kontroliuojama teritorija, kurioje buvo numuštas lėktuvas, o patiems ukrainiečiams laikyti tokią ginkluotę Antiteroristinės operacijos zonoje nėra jokio tikslo – separatistai paprasčiausiai neturėjo lėktuvų.
Tai, kad smogikai nelabai ir slėpė „Buk“ įrenginius, neturėtų stebinti. Pranešimai apie „galingąją“ separatistų armiją, kuri „Buk“ pagalba turėjo „gintis nuo fašistų“ galėjo gerokai pakelti iš proto išsikrausčiusios tautos ūpą.
Kai paaiškėjo tikrosios teroro išpuolio aukos, tiek separatistai, tiek Rusijos žiniasklaida puola keisti pranešimus ir platinti „įvykio versijas“. Iš I. Strelkovo paskyros ištrinamas jau visą pasaulį apskriejęs nelemtas pagyrų pranešimas apie tariamai numuštą „AN-26“, vietoje jo įkeliamas jau kitas pranešimas, kuriame paskubomis skubama neigti atsakomybę už išpuolį.
Rusijos žiniasklaidoje pradedama informacinė ataka, kurioje vardijamos įvairios versijos, anksčiau kurių pateikti niekas neskubėjo: ukrainiečių naikintuvas numušė civilių lėktuvą, o tuomet jį numušė „savanoriai“; taikytasi buvo į Rusijos prezidento lėktuvą, tariamai tuo metu skridusį per karo zonos oro erdvę ir panašios. Žodžiu, įprasta Rusijos propaganda „smėlio į akis“ taktika, kai siekiant užgožti įvykio svarbą yra pateikiamos „marsiečių versijos“. Kuo labiau neįtikimos, tuo labiau diskredituoja labiausiai tikėtiną, be to ir suteikia laiko parengti „logišką“ atsakymą. Vienas užsienio diplomatas pripažino, kad visą laiką punktualiai bendravę rusų kolegos vienintelį kartą viso karo metu „dingę“ buvo tik po „Malaysia Airlines“ katastrofos savaitę.