Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įvykdytos dvi šiemet jau paskutinės mirties bausmės. Likus mėnesiui iki Kalėdų, tokios bausmės nebevykdomos, kad visuomenei netrikdytų šventinės nuotaikos. Iš viso šiais metais Amerikoje mirties bausmė įvykdyta 40 nuteistųjų.
Linkėjo nepasiduoti
Serijinis prievartautojas ir žudikas Ramonas Hernandezas (40 m.), kreipdamasis į už stiklo stovinčius žmones, susirinkusius pamatyti, kaip jam bus įvykdyta egzekucija, žiūrėjo į vienintelį iš šeimos narių atvykusį savo brolį. „Aš labai apgailestauju dėl to, ką jums teko patirti. Labai atsiprašau dėl sukelto skausmo. Pasakyk visiems, kad juos myliu“, – gavęs paskutinį žodį ištarė R. Hernandezas.
Daug kartų su advokato pagalba bandęs pakeisti jam skirtą griežčiausią Teksaso valstijoje bausmę, žudikas ir prievartautojas kitiems kaliniams, nuteistiems mirties bausme, palinkėjo „niekada nepasiduoti“. Likus maždaug mėnesiui iki dienos, kai R. Hernandezui turėjo būti suleista mirtina nuodų dozė, JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė jo prašymą peržiūrėti bylą.
Jau ne kartą už plėšimus baustas R. Hernandezas myriop buvo nuteistas dar 2002 metų spalį. Prisiekusieji jį pripažino kaltu dėl vienišos motinos Rosos Rosado (37 m.) išprievartavimo ir nužudymo.
Ketino apiplėšti
Rosa Rosado buvo užpulta stotelėje lūkuriuojanti autobuso. Prie jos stabtelėjo autobusiukas, o iš jo iššokęs vyras – tai buvo Santosas Mincharesas – pabandė nutraukti nuo peties rankinę. Kai moteris rankinės nepaleido, ją pačią įtraukė į autobusiuką, kuriame buvo dar du žmonės – R. Hernandezas ir nėščia jo sugyventinė kazachė Asel Abdygaparova. Ta trijulė pagrobtąją surišo, užklijavo burną, ant galvos uždėjo rankšluostį ir nuvežė į išnuomotą motelio kambarį. Ten abu vyrai pakaitomis auką prievartavo, o paskui nužudė ir užkasė netoliese esančioje atokioje dykvietėje.
Atskleisti nusikaltimą padėjo A. Abdygaparova – po 5 dienų ji nuėjusi į policiją apie tai pranešė, vėliau parodė, kur užkasta R. Rosado, ir atidavė kriminalistams R. Hernandezo nurodymu nužudymo vakarą pačios nupirktą kastuvą, kuriuo vėliau buvo užkasta nužudytoji.
Padėjusi išaiškinti nusikaltimą A. Abdygaparova išvengė mirties bausmės, vis dėlto buvo įkalinta iki gyvos galvos ir kalėjime susilaukė vaiko.
Na o S. Mincharesas savo kaltę neigė ir tikino, girdi, Rosą Rosado tik išprievartavęs, jos nežudęs, o tai atseit padaręs R. Hernandezas. S. Minchareso byla buvo išskirta į atskirą ir dar nėra baigta nagrinėti. Neabejojama, kad jam taip pat gresia mirties bausmė.
Padėjo DNR
Kai policija sulaikė R. Hernandezą, paaiškėjo, kad pagal DNR jį galima susieti su dar vienu kraupiu iki tol neatskleistu nusikaltimu. San Antonijo miesto apylinkėse, netoliese tos vietos, kur buvo pagrobta R. Rosado, 1994 metais dingo dvi 12 ir 13 metų pusseserės. Išprievartautų, smarkiai sumuštų ir pasmaugtų mergaičių kūnai netrukus buvo surasti Rodrigeso parke.
Negana to, R. Hernandezas, nors tai ir nebuvo įrodyta, greičiausiai buvo prisidėjęs ir prie dviejų penkiolikmečių dingimo, įvykusio praėjus vos kelioms dienoms nuo minėtųjų dviejų pusseserių nužudymo. Penkiolikmečių palaikai buvo rasti prie Medinos ežero, tik iš jų nebebuvo galima paimti jokio DNR mėginio, nes buvo pernelyg suirę.
R. Hernandezas pakratė kojas praėjus 26 minutėms po nuodų injekcijos. Jis tapo 14-uoju mirtininku, kuriam šiemet Teksaso valstijoje buvo įvykdyta mirties bausmė, ir 1316-uoju per visą Amerikos mirties bausmės vykdymo istoriją.
„Mes nesame žiaurūs žmonės, susirinkę pažiūrėti, kaip kas nors nužudomas. Tai mums nesuteikė jokios laimės. Greičiau atvirkščiai – man gaila jo šeimos, nes jai teks patirti tai, ką išgyvenome mes, netekę savo artimo žmogaus“, – sakė egzekuciją stebėjusi dvylikmetės nužudytosios sesuo Brenda Almares.
Tikino esąs nekaltas
„Jūs žinote, kad aš esu nekaltas ir abi jus labai myliu. Prašau, kovokite ir toliau, kol įrodysite mano nekaltumą, nors manęs jau nebus“, – graudenosi už 3 metų berniuko ir penkiolikmetės mergaitės nužudymą mirties bausme nuteistas dar vienas teksasietis Prestonas Hiuzas (46 m.), kurio egzekucijoje, įvykdytoje kitą dieną po R. Hernandezo, dalyvavo motina ir sesuo. P. Hiuzas, kurį kaip žudiką įvardijo mirštanti auka, iki pat galo tikino esantis nekaltas, tik, girdi, teisėsaugininkai suklastoję įrodymus ir jį „pakišę“.
Nusikaltimą P. Hiuzas padarė dar 1988 metų rugsėjį. Tąkart praeivis pastebėjo prie gyvenamųjų namų esančioje pievelėje gulintį ir nejudantį vaiką. Atvykusi policija rado trimetį Marselį Teilorą nebegyvą – vaikui buvo perdurtas kaklas. Netoliese gulėjo kraujais plūstanti leisgyvė jo pusseserė – penkiolikmetė Sandra Čarlz. Kai prie mergaitės palinkęs policininkas paklausė, kas tai padarė, ji ištarė: „Prestonas. Jis norėjo mane išprievartauti“. Po šių žodžių Sandros gyvybė užgeso.
Policininkai iškart pasuko artimiausio daugiabučio link ir suėmė vienintelį žmogų, turintį Prestono vardą. Nors Amerikoje tai gana dažnas vardas, paaiškėjo, kad kito žmogaus tokiu vardu nėra ne tik tame daugiabutyje, bet ir visoje kaimynystėje.
Tuo metu P. Hiuzas jau buvo teistas už tai, kad išprievartavo 13 metų paauglę, tik paleistas lygtinai. Dėl šio nusikaltimo P. Hiuzas savo kaltės nepripažino – atseit nežinojęs, kad mergaitė vos trylikmetė, manęs, kad jai mažiausiai 17 metų, o ir seksas vykęs abipusiu sutarimu. Negana to, 1983 metais į Hiustoną iš Niujorko persikraustęs P. Hiuzas ten jau buvo įtariamas išžaginimu, bet kaltinimai jam panaikinti, kai auka nepasirodė teisme.
Rado akinius
Valstybės advokatas, paskirtas ginti P. Hiuzą, ilgus metus bandė įrodyti, kad daug kraujo praradusi penkiolikmetė negalėjo būti sąmoninga, o juo labiau kalbėti. Pats žudikas nuolat skundė teismų sprendimus, vis grasino atleisti savo paties advokatą ir kaip įmanydamas dėjosi esantis policijos auka – girdi, kriminalistai, kad pasirodytų didvyriais, nesigilinę į tikras nužudymo aplinkybes ir „prisiuvę“ nusikaltimą jam, kaip parankiausiam asmeniui.
Įrodymų, kad būtent P. Hiuzas nužudė abu vaikus, buvo užtektinai ir be penkiolikmetės liudijimo – ant jo drabužių buvo rasta vienos aukos kraujo, jo namuose, ant sofos, sulaikymo metu buvo rasti nužudytosios Sandros akiniai. P. Hiuzas neneigė ją pažinojęs, bet vėl kartojo esąs „pakištas“, o akinius jo bute atseit numetę pareigūnai.
Iki mirties bausmės vykdymo likus mėnesiui, P. Hiuzas dalyvavo spaudos konferencijoje ir dar kartą bandė įtikinti visus savo nekaltumu. „Gal ir nesu geriausias pilietis ir žmogus, bet niekada nieko nežudžiau“, – teigė jis.
P. Hiuzas išleido paskutinį kvapą praėjus po 15 minučių nuo nuodų sušvirkštimo. Stebėdama egzekuciją, jo motina raudojo „savo vaikelio“, kurio nebuvo palietusi 23 metus, mat jis visą tą laiką buvo praleidęs už grotų.
TIK FAKTAI:
Šiemet Amerikoje įvykdyta 40 mirties bausmių. Daugiausia – 15 – Teksaso valstijoje.
Nuo šių metų mirties bausmei įvykdyti vietoj 3 vaistų mišinio pradėtas naudoti vienas nuodas – mirtina anestetiko dozė.
Iš tų mirtininkų, kuriems šiemet įvykdyta mirties bausmė, jos įvykdymo kurie pralaukė net 36 metus. Po tiek laiko egzekucija pagaliau buvo įvykdyta Maiklui Selsorui (57 m.), ginkluoto apiplėšimo metu 1975 metais nušovusiam 55 metų vyrą.
Greičiausiai mirties bausmės sulaukė Šanonas Džohansonas (28 m.), kuris pats atsisakė visų teisinių procedūrų ir galimų apeliacijų, kurios paprastai egzekuciją nukelia ilgiems metams. Nuodų dozė Š. Džohansonui buvo suleista praėjus 6 metams nuo teismo, kuriame jis pripažintas kaltu dėl buvusios merginos ir savo vaiko motinos naujo draugo nužudymo.
Mirties bausmės įvykdymo Jungtinėse Valstijose dabar laukia daugiau kaip 3100 nuteistųjų.
Aštuoniolika Amerikos valstijų yra atsisakiusios mirties bausmės. Tarp jų – šiemet tai padaręs Konketikutas bei pernai mirties bausmę uždraudęs Ilinojus.
