Kai kuriomis žiemos dienomis Lenkijos sostinės dangoraižius uždengia pilkšvas dūmelis, o ore tvyro degančio plastiko kvapas.
„Vėl prasideda. „Air Visual“ programėlė vėl rodo, kad Varšuva pagal oro taršą yra tuoj po Katmandu, tačiau lenkia Kalkutą ir Naująjį Delį“, – sakė tris mažus vaikus auginanti Marija, tikrinanti oro kokybę naudodamasi išmaniąja programėle gerdama rytinę kavą.
Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) 2016 metų ataskaitoje nurodoma, kad 33 labiausiai užteršti Europos miestai yra Lenkijoje. O Europos aplinkosaugos organizacija skelbia, kad dėl didelės oro taršos 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje kasmet įvyksta 50 tūkst. priešlaikinių mirčių.
Oro tarša itin didelė yra Lenkijos pietuose, kur sukoncentruota anglių kasybos pramonė. Šio regiono centre – Katovicuose – gruodį vyks klimato kaitai skirta Jungtinių Tautų konferencija (COP24).
Nemato, vadinasi nėra
Daugelis lenkų jau prarado viltį, jog valdžios institucijos sugebės išspręsti šią problemą, ir ima reikalus į savas rankas.
„Mūsų mieste Pščyne, kuris yra pagal užterštumą antras miestas Lenkijoje, turime daryti viską, – sakė su oro tarša kovojančios moksleivių grupės šešiolikmetis narys Janas Franekas. – Daugelis vyresnių mūsų miesto gyventojų netiki smogu. Jie sako, kad jei ko nesimato, to ir nėra.“
Trečiadienį aplinkosaugos aktyvistai Varšuvoje Energetikos ministerijai įteikė peticiją dėl oro taršos. „Greenpeace“ padalinio Lenkijoje bei vietos politikų inicijuotą peticiją pasirašė 36 tūkst. žmonių. Ja vyriausybė raginama nustatyti griežtus anglių kokybės standartus.
Milijonai lenkų savo namus šildo žemesnės kokybės anglimis, kurios yra didžiausias oro taršos šaltinis po automobilių ir pramonės sektoriaus.
Vyriausybė žadėjo praėjusių metų kovą nustatyti anglių kokybės standartus, tačiau iki šiol to nepadarė. Vienintelis dalykas, ko ėmėsi valstybė, tai uždraudė prekiauti senais prastos kokybės šildytuvais.
Tačiau „Greenpeace“ padalinio Lenkijoje koordinatorius Marekas Jozefiakas pabrėžė, kad „šiuolaikinių šildytuvų nepakanka, jeigu mes ir toliau deginsime žemos kokybės smarkiai teršiančias anglis“.
Tas pats pasakytina ir apie šiukšlių deginimą krosnyse, dėl ko į atmosferą išmetami nuodingi dūmai. Tai taip pat yra dažnas reiškinys Lenkijoje.
Galingi anglių pramonės lobistai
Oro taršą stebinčio socialinio judėjimo „Polish Smog Alert“ (PAS) atstovai teigia, kad prie šios problemos iš dalies prisideda oficialios taršos normos, kurios slepia problemos rimtumą.
„Jeigu Prancūzijoje galiojančią maksimalią taršos normą pritaikytume Lenkijoje, daugelyje miestų dešimtis dienų ar, kai kuriais atvejais, net du mėnesius per metus galiotų perspėjimas dėl pavojingos situacijos“, – sakė PAS aktyvistas Piotras Sergejus.
Šiuo metu kietųjų dalelių norma Lenkijoje yra 300 mikrogramų kubiniame metre. Prancūzijoje maksimali leistina norma siekia tik 80 mikrogramų.
Lenkijos vyriausybė artimiausiu metu nežada jokių pokyčių, o aplinkosaugininkai ją kaltina dėl to, kad ši yra veikiama galingų anglių pramonės lobistų.
Technologijų ministrė Jadwiga Emilewicz (Jadvyga Emilevič) yra išreiškusi susirūpinimą dėl su oro taršų susijusių žmonių mirčių ir žada, kad „pagerėjimas“ bus jaučiamas per ateinančius penkerius metus. Ji teigia, kad esą bus imtasi priemonių dėl aukštesnės anglių kokybės standartų, bus mokamos subsidijos vargingai gyvenantiems žmonės, kad jie apsišiltintų savo namus, o taip pat keičiamos senosios krosnys.
Straipsnio pradžioje minėta Marija iš Varšuvos mano, kad laukti penkerius metus negalima. „Iki to laiko mano vaikai bus įkvėpę visų tų kietųjų dalelių, kurios liks jų plaučiuose ar ne kraujyje“, – nuogąstauja moteris.