Praėjus dvylikai mėnesių ES vis dar mokosi karčias geopolitikos ir Rusijos agresijos pamokas, sako ekspertai.
„Atsidūrėme mūšio lauke beveik to nesuvokdami“, - naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Vivienas Pertusot (Vivjanas Pertiuso) iš Briuselyje įsikūrusio Prancūzų tarptautinių santykių instituto (IFRI).
„Netgi ekspertai, universitetai, kurie tai atidžiai stebi, buvo užklupti tam nepasiruošę“, - aiškino jis.
Ukrainos ir ES asociacijos sutartis turėjo vainikuoti ilgas pastangas padėti šaliai ištrūkti iš Rusijos orbitos ir suartėti su Vakarais, tačiau prorusiškas šalies vadovas Viktoras Janukovyčius 2013 metų lapkričio 21 dieną atsisakė ją pasirašyti, pasirinkęs plėtoti glaudesnius ryšius su Maskva.
Tai išprovokavo kruvinų įvykių grandinę, per kurią V.Janukovyčius šių metų vasarį, po to, kai buvo nužudyti dešimtys Maidano protestuotojų, neteko posto, Rusija kovą atplėšė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o šalies rytuose prasidėjo separatistinis sukilimas.
Briuselis tuo tarpu visa tai tik bejėgiškai stebėjo.
Balandį prasidėjęs konfliktas Ukrainos rytuose tarp prorusiškų separatistų ir vyriausybinių pajėgų jau pareikalavo daugiau nei 4 300 gyvybių, įskaitant 298 žmones, kurie žuvo, kai virš to regiono buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas.
„Niekas neprognozavo tokios grandininės reakcijos, tikriausiai net Rusija“, - sakė iš Giselle Bosse (Žizel Bos) iš Mastrichto universiteto Nyderlanduose.
Šie įvykiai turėjo paskatinti ES imtis skausmingos savianalizės ir ieškoti atsakymų į sunkius klausimus.
Vienas jų - galbūt ji per pastarąjį dešimtmetį pasėjo šio konflikto sėklas savo Rytų orientacija, plėsdamasi į buvusias sovietines respublikas ir buvusio Varšuvos pakto valstybes, kurios priklausė Maskvos įtakos zonai, tuo metu, kai Rusija bando susigrąžinti savo prarastas pozicijas?
„(Europos) Komisija nesuvokė galimų geopolitinių padarinių, kuriems kelią atvėrė asociacijos sutartis, dėl kurios ji derėjosi“ su Ukraina, sakė V.Pertusot ir pridūrė, jog verčiau ši 45 mln. gyventojų turinti šalis būtų tapusi ES "minkštosios galios" privalumų pavyzdžiu.
Tuo metu, kai Europos pareigūnai ir ekspertai sutelkę dėmesį į technines detales, Lenkija ir Baltijos šalys galvoja labiau politiškai, mėgindamos „pastatyti nepajudinamą užtvarą“ nuo Rusijos ir neleisti jai nevaržomai elgtis šiame regione.
„ES tikriausiai išprovokavo tai, ko neplanavo“, - sakė G.Bosse.
NATO „šešėlis“
Tuo tarpu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, siekiantis atkurti tarptautinę šalies įtaką praėjus dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, Briuselio elgesį laiko platesnio Vakarų sąmokslo dalimi, sako ekspertai.
„Europos Sąjunga... Rusijos percepcijoje tapo vis labiau neatsiejama nuo NATO. Kai Rytų partnerystės pasiūlymas materializavosi... Rusija ėmė laikytis atvirai konfrontacinės pozicijos vis-a-vis ES“, - bendrame straipsnyje rašo Tarptautinių ir strateginių santykių instituto Paryžiuje analitikė Laure Delcour (Lora Delkur) bei Europos politikos studijų centro Briuselyje ekspertas Hrantas Kostanianas.
Prieš penkerius metus ES pradėtą įgyvendinti Rytų partnerystės programą, kuri apima Ukrainą, Gruziją, Moldovą, Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, Rusija visąlaik laikė grėsme.
Ukraina, Gruzija ir Moldova birželį galiausiai pasirašė su ES asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimus, užsitikrindamos šimtų milijonų eurų finansavimą ir žengdamos didžiulį žingsnį į priekį santykiuose su Briuseliu, nors jis bent jau kol kas neplanuoja jų dar labiau integruoti.
Tuo tarpu Rusija ėmėsi žingsnių sukurti savo klubą - ji kartu su Kazachstanu, Baltarusija ir Armėnija įsteigė muitų sąjungą bei Eurazijos ekonominę sąjungą, kuri oficialiai pradės gyvuoti 2015 metų sausio 1-ąją.
Be to, Maskvos karinis konfliktas su Gruzija 2008-aisiais ir dujų karas su Ukraina 2009 metų pradžioje parodė, kad Rusija gali griebtis ir agresyvesnių veiksmų.
Vis dėlto ne tik Rytų partnerystės iniciatyva paskatino Maskvą imtis veiksmų Ukrainoje, sako ekspertai.
„Rusų reakcija labiau susijusi su NATO ir Rusijos saugumo interesais, o ne su pačia ES“, - pažymėjo G.Bosse.
V.Putinas savo sprendimą aneksuoti Krymą argumentavo siekiu neleisti NATO perimti Sevastopolio uosto, kur pagal su ankstesne Kijevo valdžia pasirašyta nuomos sutartį įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, nors Aljansas jau seniai įšaldė Ukrainos pastangas tapti jo nare.
„Buvo galima numatyti, kad jei Rusija pasijus gana nesaugiai, ji, kaip bet kuri kita didžioji valstybė, sieks išplėsti savo saugumo zoną“, - sakė G.Bosse.
ES turi suvokti, kad Maskva grėsmę įžvelgia kiekviename NATO žingsnyje - į šį veiksnį praeityje Briuselis ne visuomet atsižvelgdavo.
„ES nederėtų pamiršti, kad už mūsų yra NATO šešėlis - būtina žinoti, kad toks šešėlis yra“, - pabrėžė G.Bosse.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
