„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad dujos iš „Nord Stream 2“, kurios dar neteka, nėra blogesnės už per „Nord Stream 1“ arba iš Rusijos per Turkiją gaunamas dujas. Man susidarė įspūdis, kad mes čia galbūt turime yra daug platesnį konfliktą dėl „Nord Stream 2“, – pabrėžė ji antradienį per vaizdo ryšį kalbėdama Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje.
A. Merkel žodžiais, egzistuoja daugybė nesutarimų tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, ir būtina parengti bendrą Europos poziciją.
Ji priminė, kad Vokietija pasiekė Rusijos dujų tranzito per Ukrainą išsaugojimą.
„Vokietija pasisakė už tai, kad Ukraina liktų Rusijos dujų eksporto į ES tranzito šalimi. Žinau, kad yra ginčų dėl „Nord Stream 2“, žinau daugelio šalių poziciją“, – sakė A. Merkel.
„Tai politinė kova“, – pridūrė ji.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Nord Stream 2“ klojamas greta nuo 2011 metų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
Naujo vamzdyno tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.
Vašingtonas žada sankcijas šiam projektui plėsti.
Be Jungtinių Valstijų, „Nord Stream 2“ priešinasi grupė Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis, kurios perspėja, jog žemynas taps labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo, o Maskva gali dujotiekį panaudoti kaip politinio poveikio priemonę. Tuo tarpu Vokietija šį projektą palaiko, teigdama, jog ekonominis, nors ir turintis politinę potekstę.
Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – koncernas „Gazprom“, šio mėnesio pradžioje skelbė, jog dujotiekis nuteistas 95 procentais.