Kraupi tiesa šioje istorijoje išaiškėjo ne iškart. Pirmiausiai žmonės sulaukė šeimos pagalbos šauksmo – dingo jų mažametė mergaitė. Rugpjūčio 20-ąją apie 16 valandą dienos ji tariamai išėjo iš namų ir dingo.
Visi puolė ieškoti Sonios Černobajevos, į pagalbą prisijungė įvairios dingusių žmonių paieškos organizacijos, pareigūnai ir aplinkiniai gyventojai. Skelbiama, kad viso per tris dienas mergaitės paieškose dalyvavo apie tūkstantį žmonių.
Daugiausiai nerimo visiems kėlė netoli namų tekantis sraunus upelis, kuris anksčiau jau buvo nusinešęs kelių vaikų gyvybes. Tuo labiau, kad šalia upelio buvo aptiktas mergaitės apavas – rausvos šlepetės. Tačiau daugiau jokių mergaitės buvimo šalia upės požymių neaptikę gelbėtojai nusprendė tęsti paieškas „iš pagrindų“, ir patikrinti dingusiosios namus.
Gyventojai netiki oficialia versija
Tuomet ir prasidėjo keisti įvykiai – šeimos nariai atsisakė įsileisti ką nors iš pašalinių į savo namų teritoriją. Gelbėtojams nieko neliko, tik pasikviesti į pagalbą policiją. Išvakarėse teritoriją jau tikrino kinologai su šunimis, tačiau nieko nerado. Ryte atvykus su pareigūnais neprireikė net kinologų su šunimis, mergaitės kūną aptiko paslėptą po metalo atliekų krūvomis kieme. Vietos žiniasklaidos duomenimis, remiantis vietos liudininkais, penkiametė buvo aptikta su smaugimo žymėmis. Tačiau rajono Tyrimų komiteto skubiai išplatintame pranešime skelbiama, kad „pirminės apžiūros ir atliktos teismo ekspertizės metu akivaizdžių smurtinės mirties požymių neaptikta“.
Pasipiktinę vietos gyventojai susirinko prie žuvusiosios namų, žada surengti linčo teismą visai įtariamo žudiko šeimai, nes mano, jog į kraupų nusikaltimą galėjo būti įpainioti daugiau šeimos narių. Jie taip pat prisimena, kad jaunesnysis mergytės berniukas visą laiką verkė, o tėvai neleido su juo bendrauti psichologams. Kiti ragina neskubėti teisti šeimos, kol nėra tvirtų įrodymų, jog mergaitė mirė smurtine mirtimi.
