JAV verda aistros. Šalia vietos, kur iki Rugsėjo 11-osios teroro aktų stovėjo Pasaulio prekybos centro (PPC) bokštai dvyniai, ketinama statyti musulmonų kultūros centrą ir mečetę. Amerikiečiai piktinasi idėja, prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) mano priešingai.
Remia projektą
2001 m. rugsėjo 11 d. teroristams, kurie daugiausia buvo kilę iš musulmoniškų kraštų, surengus teroro aktą vien Niujorke žuvo apie 3 tūkst. žmonių.
Niujorkiečiai iki šiol pamena kraupų įvykį, todėl ne sykį priešinosi planams jų mieste teisti teroro aktą organizavusius asmenis.
Tačiau naują protestų bangą kitapus Atlanto sukėlė ketinimai visai šalia “Ground Zero", kur stovėjo PPC dangoraižiai, statyti musulmonų mečetę. Be to, šalia mečetės dar įsikurs 13 aukštų musulmonų kultūros centras.
Nors planai sulaukė didžiulio amerikiečių nepasitenkinimo, B.Obama, pirmą sykį kalbėdamas apie prieštaringą projektą, pareiškė nematąs nieko blogo, kad pačioje Niujorko širdyje iškils musulmonų religinis ir kultūrinis centras.
“Kaip Amerikos pilietis ir kaip prezidentas manau, kad musulmonai turi tokią pat teisę atlikti savo religines apeigas, kaip ir visi kiti šalies piliečiai", - tvirtino B.Obama, penktadienį vakare į Baltuosius rūmus pakvietęs JAV musulmonų bendruomenės atstovus ir kai kurių šalių ambasadorius dalyvauti bendroje vakarienėje, vykusioje per Ramadano pasninką.
“Aš suprantu emocijas, kurias sukėlė šis klausimas. “Ground Zero", iš tikrųjų, šventa žemė", - pabrėžė JAV prezidentas. Bet kartu jis pridūrė: “Bet tai Amerika ir mūsų ištikimybė religinei laisvei turi būti tvirta".
Vadina provokacija
Tačiau B.Obamos kalbą per vakarienę netrukus sukritikavo žuvusiųjų per tragediją artimųjų atstovai. Jie pavadino planą statyti mečetę apgalvota provokacija.
Debra Barlingeim (Debra Burlingame), lainerio, kuris rėžėsi į Pentagoną Vašingtone, piloto sesuo ir žuvusiųjų per teroro aktą artimųjų atstovė, pabrėžė: “Barakas Obama paliko Ameriką likimo valiai toje vietoje, kur prieš devynerius metus buvo sudaužyta Amerikos širdis".
Prezidento žodžius kritikavo ir opozicijoje esantys respublikonai.
“Planas statyti mečetę prie pat “Ground Zero" - nejautrus ir žiaurus musulmonų bendruomenės sprendimas", - piktinosi respublikonas senatorius iš Niujorko Piteris Kingas (Peter King).
Planui statyti mečetę kritikos negailėjo ir buvusi kandidatė į JAV viceprezidentus respublikonė Sara Palin (Sarah Palin). Politikė pavadino projektą nereikalinga provokacija ir paragino taikos siekiančius musulmonus nepritarti projektui.
Rikas Lacijus (Rick Lazio), respublikonų kandidatas į Niujorko gubernatoriaus postą, pabrėžė, kad mečečių gausa Niujorke jau kelia ir saugumo problemą: “Daugiau nei 100 mečečių Niujorke - tai jau ne religijos, o saugumo klausimas".
Visiems lygios teisės
Vietą, esančią už kelių kvartalų nuo “Ground Zero", mečetei ir kultūros centrui už 30 mln. dolerių įsigijo nesiekianti pelno Kordobos inciatyvinė grupė. Niujorko miesto valdžia jau panaikino paskutines teisines kliūtis projektui.
Didžiausio JAV miesto meras Maiklas Blumbergas (Michael Bloomberg) tvirtino remiantis projektą, kuris, jo nuomone, įtvirtina Amerikos religinės laisvės ir pasirinkimo principus.
Nors Baltieji rūmai teigė nesikišią į vietos valdžios sprendimus, esą mečetės klausimas - Niujorko reikalas, jie pridūrė, kad visi sprendimai turi atitikti įstatymus.
“Tai apima teisę statyti mečetę ir visuomeninį centrą privačioje valdoje Manhatane vadovaujantis įstatymais ir normatyviniais aktais, - pabrėžė JAV prezidentas. - Šioje šalyje mes laikome visus lygiais prieš įstatymą, nepaisant rasės ar religijos".
Iniciatyvinė grupė planuoja, kad pastatų kompleksas, kuriame bus maldos kambarys, mečetė ir memorialas Rugsėjo 11-osios atakų aukoms, kainuos apie 75 mln. dolerių. Projekto autoriai dėkojo prezidentui už palaikymą.
