Darbuotojai papasakojo apie „ypatingo“ rūpinimosi darbuotojais atvejus: leidimas eiti į tualetą griežtai, pagal sąrašus, nenormuotos dienos darbo valandos, sugedusių produktų „pirkimas“, ir ypatingą rūpestį per Naujuosius metus – pinigus už dovanas darbuotojų vaikams išskaičiavo iš jų pačių atlyginimų.
Pavyzdžiui, viena iš kasininkių skundėsi, kad prireikė dirbti tris dienas paeiliui po 11–12 valandų. Pietų pertrauka trukdavo 15–20 minučių, o į tualetą būdavo galima išeiti tik jeigu vadovybė duodavo leidimą ir niekas iš kitų kasininkų tuo metu nebuvo palikęs savo darbo vietos.
„Aš dirbau apie 200 valandų per mėnesį ir gaudavau 300 latų. Tačiau pavargdavau taip, kad nemačiau nei dienos, nei nakties. Ateini į darbą, nieko nesupranti, rankos tiesiog nepasikelia, atmintis nebeveikia“, – pasakojo viena iš kasininkių.
Savo patirtimi pasidalijo ir „Maximoje“ įvairius darbus dirbęs apsauginis.
„14 valandų vienam žmogui yra per daug. Visą laiką reikia kilnoti svorius. Dėžės sverdavo po 20 kg... Jeigu prekės galiojimo data baigėsi, prireiks ją pirkti. Aš dirbau pieno skyriuje, ir mane vadovas versdavo išpirkti prekes, nes aš jų nesužiūrėdavau. O prekių daug, visų nesužiūrėsi. Galima, aišku, atsisakyti. Tačiau santykiai su tavimi pasikeis“, – teigė apsauginis.
O santykių pokyčiai pasireikšdavo taip: iš kasos gali perkelti dirbti į sandėlį arba netikėtai prireks dirbti viršvalandžius. Viršvalandžius dirba visi, tačiau nenorėdami mokėti už darbą dvigubo tarifo, pinigus išmoka kaip premijas, kurios kiekvieną kartą būna skirtingos.
„Jie nesuinteresuoti tuo, kad žmonės liktų. Visą laiką kalba, kad neužtenka darbuotojų, o patys žmones tik išnaudoja: nepatinka – išeik! Rasim kitų kvailių, kurie dirbs už tuos pačius pinigus“, – skundėsi buvusi darbuotoja.
Apsauginis taip pat pridūrė, kad po Zolitūdės tragedijos niekas nepasikeitė. Net jeigu pasigirs pavojaus signalas, veikti tektų pagal seną instrukciją – palikti darbo vietą būtų galima tik vadovybei leidus.
Apsauginis taip pat pridūrė, kad iki praėjusio ketvirtadienio visi avariniai išėjimai buvo užstatyti. Tik po tragedijos buvo liepta juos atkraustyti.
„De facto“ pažymi, kad priežastis, kodėl „Maximos“ darbuotojai tyli yra visiškai aiški. Jie pasirašo sutartį, kurioje yra numatyta bausmė už komercinių paslapčių paskleidimą. Tačiau sutarties sąlygos formuluotė tokia abstrakti, kad bet kokią informaciją galima pritaikyti šiam teiginiui. Tuomet teks mokėti apie 1000 latų baudą, o „Maxima“ darbuotojai tokios sumos neuždirba ir per tris mėnesius.
