Šie planai yra dalis platesnių Maskvos pastangų užsitikrinti paramą Ukrainos regionuose, kurių kontrolę ji perėmė nuo vasario pabaigos, kai užpuolė kaimyninę šalį.
Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas televizijai RBK sakė, kad iki rudens bus baigti statyti pirmieji pastatai.
„Pirmieji gyvenamieji pastatai iškils iki rugsėjo. Jau turėsime pirmąsias ligonines, pastatysime nepaprastųjų situacijų ministerijos centrą“, – sakė jis.
Pasak M. Chusnulino, taip pat planuojama atstatyti istorinį Mariupolio centrą, renovuojant visus pastatus, kurie nebuvo sulyginti su žeme per rusų pajėgų apšaudymą.
Prie Azovo jūros esančiame Mariupolyje iki karo gyveno apie 400 tūkst. žmonių, tačiau daugelis jų buvo priversti palikti miestą dėl nuožmaus rusų pajėgų puolimo.
M. Chusnulinas sakė, kad iki 2025 metų Mariupolio gyventojų skaičius turėtų išaugti iki 350 tūkst., tačiau nenurodė, kaip šis tikslas bus pasiektas.
Pasak vicepremjero, didžiulė sovietinių laikų metalurgijos gamykla „Azovstal“, kurioje anksčiau dirbo daugiau kaip 12 tūkst. žmonių, nebus pilnai atstatyta.
„Tačiau mes tikrai sukursime ten darbo vietų, kurios maitins miestą. Greičiausiai ji taps technologijų parku su kraštovaizdžio elementais“, – sakė jis.
„Azovstal“ tapo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu. Rusams balandžio pabaigoje užėmus Mariupolį, likę miesto gynėjai ištisas savaites slėpėsi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, kol gegužę galiausiai sudėjo ginklus.
Mariupolis liko stipriai sugriautas, ten likę žmonės gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, jiems trūksta maisto, vandens ir kitų būtinųjų produktų. Dėl antisanitarinių sąlygų jau buvo pranešta apie užkrečiamųjų ligų protrūkius mieste.
