Mariupolyje gimęs 42 metų informacinių technologijų specialistas Sergejus Orlovas nuo 2017 metų eina Mariupolio vicemero pareigas. Prieš tris savaites spaudos konferencijoje S. Orlovas juokavo: „Mariupolis yra vieta, kurioje kyla Ukrainos saulė“.
Dabar tai nebėra juokas. Mariupolis tapo Ukrainos nepalaužiamumo simboliu, rašo „Forbes Ukraine“. Nuo kovo 3-osios miestas yra apgultas, beveik kasdien patiria oro atakas ir artilerijos šūvių tiradas. S. Orlovas teigia, kad pats nežino, ar jo namas iki šiol tebestovi.
Jūsų žiniomis, kiek žmonių per šią apgultį paliko Mariupolį?
Mūsų skaičiavimais – 350–400 tūkst. gyventojų.
Kiek žmonių per šį laiką žuvo?
13.03 val. (Orlovas kalbintas kovo 16 d. – aut. past.) duomenimis žuvo 2358 žmonės. Bet turite suprasti, kad tai kūnai, kurie buvo gatvėse. Vis dar yra žmonių griuvėsiuose, apie kuriuos mes nieko nežinome. Tad žuvusiųjų skaičius gali būti pusantro ar du kartus didesnis.
Daugiausia mes juos laidojame masinėse kapavietėse, nes po vieną laidoti yra neįmanoma.
Kas laidoja žmones? Ar yra sukurtos kažkokios specialios komandos?
Viešųjų paslaugų tarnybų žmonės. Tie, kurie gali ir nebijo.
Ar laidojamų žmonių tapatybės yra patvirtintos?
Iš esmės, taip. Mes stengėmės tai fiksuoti. Kas randamas su dokumentais, tas įrašomas į mūsų žurnalą. Mes atpažinome 70 proc. žmonių.
Mes juos laidojame centre esančiame miesto sode. Miesto pakraštys yra užvertas, rusai mums neleidžia įžengti į kapines.
Pirmiausia žmones laidojome pagrindinėse miesto kapinėse, kurios buvo uždarytos jau keturiasdešimt metų. Nėra vietos [laidoti žmones], dėl to tą darome miesto sode. Kai kurie laidojami savo namų kiemuose.
Kiek sugriautas miestas?
Manyčiau, kad apie 80–90 proc. miesto yra subombarduota. Nė vienas pastatas to neišvengė. Pastatai yra arba sugriauti, arba apgriauti.
Kas jus šiuo metu labiausiai gąsdina?
Neturėti atsakymų į klausimus. Kai nežinai, ką pasakyti. Mes turime 3 tūkst. kūdikių, kuriuos maitina jų motinos. Mama nebeturi pieno ir klausia, kur galėčiau gauti kūdikių maisto. Ji skambina, ji nerėkia, nepyksta, tačiau ramiu balsu klausia: „Mano rankose kūdikis, kuris miršta iš bado, ką man daryti?“ Ir tu neturi atsakymo.
Arba skambina ir sako, kad tuo adresu esančioje slėptuvėje yra 40 žmonių ir jie negali išeiti, nes ji užblokuota. Ir yra tuzinas tokių klausimų, kurių tu negali atsakyti. Tai ir yra baisiausia.
Kaip gyventojai gauna vandens?
Maža dalis semiasi iš šulinių. Be to, žmonės neturi šildymo, naudoja iš šildymo sistemų nuleistą vandenį. Kai kurie sakė, kad balose vandens susirinkdavo, dar kai sniego buvo, tai jį tirpindavo. Taip pat mieste yra trys ar keturi šaltiniai, į kuriuos ateina vanduo. Iš ten tarnybos paima vandenį ir pristato jį į kelis taškus, bet šie šaltiniai pusės milijono gyventojų mieste – tai nieko...
Buvo pasirodžiusi informacija, kad rusai paėmė įkaitais ligoninės pacientus.
Taip, prieš keletą dienų su mumis susisiekė vienas rezidentas. Jis pasakė, kad jie yra paimti įkaitais. Rusai neišleido nei pacientų, nei medicininio personalo. Jie atvežė daug sužeistų rusų karių ir privertė juos gydyti. Tokia yra naujausia informacija.
Kokią matote išeitį iš šios situacijos?
Aš nesu karys. Kaip vietos politikas, aš noriu vieno dalyko. Kad būtų atvertas humanitarinis koridorius ir mus galėtų pasiekti humanitarinė pagalba. Mes jos laukiame jau 11 dienų. Mūsų paskutinis humanitarinis konvojus kelyje prabuvo keturias dienas ir rusai jo neįleido į Mariupolį. Mes turime autobusų, mes pasiruošę evakuoti 3000 žmonių kiekvieną dieną. Bet mums neleidžiama to padaryti.
Suteikite mums galimybę atgabenti humanitarinę pagalbą ir evakuoti visus, kurie nori palikti miestą. Mes esame pasiruošę tai padaryti, bet jie nėra pasiruošę mums to leisti.
Suprasdami, kad jie nepasieks tiesioginės pergalės prieš Ukrainos kariuomenę, jie stengiasi priversti mus pasiduoti, palikdami po savęs tokias aukas ir destrukciją, naikindami infrastruktūrą, žudydami civilius. Taip atrodo karas. Jie nebekariauja su Ukrainos kariuomene. Jie kariauja su visa Ukrainos populiacija.
