„Mus užpuolė dviejų batalionų grupė, tankai, jie turėjo stiprų artilerijos palaikymą ir t.t. Tačiau to vis tiek neužteko tam, kad užimtų tokį įtvirtinimą, kaip Marijinka. Tuo labiau, kad smogė jie kaktomuša. Viena iš grupių iššliaužė atviroje vietovėje, kuri matoma iš už penkių kilometrų. Akivaizdu, kad juos išguldė“, – pasakojo karo vadas.
Jo teigimu, smogikams (ir rusams) pavyko užimti vieną iš saugos postų Marijinkos pakraštyje, kurį anksčiau teko palikti Ukrainos kariams. Po to jų puolimas užstrigo. O kai į pagalbą atėjo ukrainiečių artilerija, taip pat ir reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, jie pateko į taip vadinamą „ugnies maišą“.
Dar viena smogikų grupė buvo išsklaidyta tik išsilaipinusi, po to jie atsitraukė.
„Aš kritiškai vertinu paviešintą informaciją apie jų netektis. 25 žmonės – tai labai mažai. Manau, kad ten sugulė daug daugiau“, – pažymėjo „Dumskaja“ pašnekovas.
Jis pridūrė, kad ukrainiečių karininkai iki šiol laužo galvas, bandydami suvokti, ką čia priešas bandė sugalvoti:
„Neaišku, kas tai buvo. Bukas puolimas kaktomuša? Ar pasirengimas kažkam daugiau? Tačiau tuomet kam tokias pajėgas sutraukti? Aš asmeniškai įtariu, kad jų stovykloje paprasčiausiai įsiveisė kažkoks Georgijaus Žukovo pasekėjas, galimai neseniai atvykęs iš Rusijos, kuris nusprendė užsidirbti sau porai žvaigždučių ant krūtinės ir dar vienai žvaigždutei antpečiuose „pergalingu smūgiu“, be pasirengimo, puolant gynybines pozicijas. O ką, klasikinis rusų mūšio strategijos pavyzdys!“, – pasakojo ukrainiečių karininkas.
