Išvykdamas iš Paryžiaus aplankyti karių, pasiųstų į Rumuniją reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, E. Macronas sakė, kad „ateinantys mėnesiai bus sunkūs“, tačiau paragino žmones paremti jį vardan „aukštesnio nacionalinio intereso“ ir „sveiko proto“.
E. Macrono vizitas šią savaitę Rumunijoje ir kaimyninėje Moldovoje sulaukė kritikos namuose. Kelionė surengta prieš antrąjį itin svarbių parlamento rinkimų etapą, kuriame jo centristams kyla pavojus neišsaugoti daugumos.
„Emmanuelis Macronas suplanavo trijų dienų kelionę į užsienį... įšaldęs kampaniją, atsisakęs bet kokių debatų, jam antro turo baigtis atrodė aiški“, – dienraščiui „Le Parisien“ sakė kairiųjų aljanso NUPES lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas/
Prezidentas jau anksčiau sulaukė kaltinimų, kad aktyviai nedalyvavo prezidento rinkimų kampanijoje balandį, todėl jo užsitikrinta pergalė prieš dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen nebuvo labai įspūdinga.
Panašu, kad panašią taktiką šiuose rinkimuose naudojantis jo aljansas „Kartu“ (Ensemble) nukentėjo per pirmąjį rinkimų turą sekmadienį, o NUPES ir kraštutiniai dešinieji laimėjo daugiau balsų.
Prognozės rodo, kad antrajame ture rinkėjai E. Macrono koalicijai „Kartu“ galėtų patikėti 255–295 vietas, nors norint išsaugoti absoliučią daugumą jai reikėtų bent 289 vietų.
Benzinas ir energijos pirkimas
Eliziejaus rūmai pranešė, kad prezidentas Rumunijoje pasiųs „aiškią žinią apie mūsų įsipareigojimą NATO sąjungininkėms ir Europos partnerėms“ po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą. Tai rodo 500 Prancūzijos karių dislokavimas šalyje, sakoma pranešime.
Žiniasklaidoje taip pat pasirodė kol kas nepatvirtintų pranešimų, kad E. Macronas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi gali pirmą kartą apsilankyti Ukrainos sostinėje Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.
Tačiau Prancūzijoje „žmonėms iš tiesų rūpi benzino (kainos), perkamoji galia, o ne tai, kad jis vyksta lankyti prancūzų karių užsienyje“, „Le Parisien“ skundėsi vienas anonimu pageidavęs likti kandidatas į Nacionalinį Susirinkimą.
E. Macronas antradienį pripažino kilusią „netvarką mūsų kasdieniame gyvenime“, sakydamas rinkėjams: „jūs jau mokate daugiau už dujas, benziną, bakalėjos prekes, ir ateinantys mėnesiai bus sunkūs“.
„Šiais neramiais laikais pasirinkimas, kurį turite padaryti šį sekmadienį, yra dar svarbesnis nei kada nors anksčiau“, – pridūrė jis, ragindamas savo aljansą palaikyti tuos, kurie balsavo už kitus kandidatus arba visai nebalsavo.
Nors rinkimų kampanijoje vyrauja infliacija ir kiti karo Ukrainoje ekonominiai padariniai, kairieji taip pat bando surengti referendumą dėl E. Macrono planų pakelti minimalų pensinį amžių iki 65 metų, vykdant pensijų reformą.
Tačiau rinkimų dalyviams sunkiai sekėsi privilioti žmones ateiti balsuoti. Sekmadienį rinkimuose dalyvavo vos 47,5 proc. rinkėjų – mažiausias procentas, kada nors fiksuotas pirmame parlamento rinkimų etape.
Po to, kai šio tūkstantmečio pradžioje buvo pakeistas rinkimų kalendorius, rinkėjų susidomėjimas parlamento rinkimais, kurie lipa ant kulnų prezidento rinkimams, labai sumažėjo.
