Lenkijos pirmoji dama Maria Kaczynska balandžio 10 dieną kartu su savo vyru ir dar 95 žmonėmis žuvo per tragišką lėktuvo katastrofą netoli Rusijos Smolensko miesto karinio oro uosto. M. Kaczynskos kūnas antradienį buvo parskraidintas į Varšuvą. 2007 metų balandį „Laisvosios Europos radijo“ Gruzijos tarnybos korespondentas Nino Gelašvilis su pirmąja Lenkijos dama kalbėjosi apie tai, ką jai reiškė būti „Solidarumo“ vieno pagrindinių veikėjų, o vėliau ir Lenkijos prezidento žmona. Pateikiame interviu ištraukas.
„Laisvosios Europos radijas“ (LER): Kai skaitome jūsų biografiją, matome, kad savo karjerą paaukojote ir pašventėte savo vyrui ir vaikui. Kokie jūsų prisiminimai apie tą laiką?
M. Kaczynska: Tai buvo netipinė situacija – mano dukrelė gimė 1980 metų birželį, likus kelioms savaitėms iki „Solidarumo“ protestų laivų statykloje pradžios. Tuomet prasidėjo rugpjūčio įvykiai (protestai Gdansko laivų statykloje, red. past.) ir mano vyras juose dalyvavo.
Tuo metu aš buvau motinystės atostogose. „Solidarumo“ judėjimas įgavo pagreitį ir mano vyras buvo į tai labai įsitraukęs. Mes patys vieni, be šeimos gyvenome Sopote. Kartu gyveno ir naujagimė. Tuomet buvo paskelbta karinė padėtis ir mano vyras internuotas beveik metams, o tiksliau 10 mėnesių. Aš tuo metu turėjau gausybę draugų, tačiau visgi buvo mažas vaikas.
Mano vyras buvo paleistas ir kova vėl persikėlė į pogrindį... Jis labai retai būdavo namuose, nes labai įsitraukė į pogrindinę kovą. Aš galėjau grįžti į darbą, nuvesti savo vaiką į vaikų darželį... Tačiau laikai buvo sunkūs. Aš mokėjau užsienio kalbų, galėjau mokyti ir dirbti namuose versdama tekstus. Tad visiškai darbo neatsisakiau.
Aš svarsčiau įvairius variantus, kas man būtų geriau: eiti į darbą,palikti vaiką ir tada skubėti namo? Tačiau be manęs namai nebūtų egzistavę, nes mano vyras labai retai juose būdavo. Tad kas buvo geriau?
Labai paprasta, aš tuo metu nepaaukojau nieko. Tai buvo mano pasirinkimas, aš pasirinkau namus ir nepriklausomą darbą, kad nebūčiau nuo nieko priklausoma. Dabar jauni žmonės gali siekti karjeros, jie keliauja, būna paaukštinti. Mes sakome, kad tai yra tam tikros... žiurkių lenktynės.
Aš buvau tokia laiminga, kad galėjau būti mama, auginti savo vaiką. Buvau labai patenkinta galėdama būti su vaiku.
LER: Ar jaučiatės laiminga, kad gyvenote tokiais istoriniais laikais, auginote vaiką, kai vyko tiek daug pokyčių?
M. Kaczynska: Tai buvo istoriniai laikai... tačiau įdomūs, istoriškai labai įdomūs. Aš tuo metu turėjau daug draugų, su kuriais dažnai matydavausi.
Savaime suprantama, kad kartais mes verkdavome, kad trūksta to ar ano... Aš manau, kad buvo labai įdomu. Gyvenimas išbandymų kupinais laikais mus praturtina. Jei visada būtų buvę gerai, tai nevertintume to laiko, kai viskas tampa geriau... Nesėkmės leidžia mums pažinti, kas yra sėkmė.
LER: Ar jūs esate patenkinta tuo, kaip šiandieninėje Lenkijoje sprendžiamos moterų problemos? Ar lenkų moterys turi įtakos politiniams sprendimams? Šiuo metu plačiai diskutuojama apie abortus.
M. Kaczynska: Kaip prezidento žmona aš asmeniškai nesu įsitraukusi į politinę veiklą. Taip, yra moterų, kurios yra labai aktyvios Seime. Yra taip vadinamų feminisčių, yra daugiau ar mažiau radikalių moterų ir jos veikia aktyviai. Kaip joms sekasi? Neabejotina, kad jos įtakoja reikalus, nes Seime yra daug moterų. Jos priima sprendimus... Asmeniškai aš siekiu likti nuošalyje, nes manau, kad tai nėra mano rolė. Nenoriu kliudyti.
Negaliu kalbėti apie savo nuomonę – galiausiai juk nesu nei prezidentė, nei premjerė... Aš galiu turėti savo įsitikinimus. Jei būčiau laisva, veikiausiai kalbėčiau.
