Ši miela, rudakė, devyniolikmetė mergina, Nisreen Mansour Al Forgani – pulkininkui Muammarui Gaddafiui dirbanti „serijinė žudikė“. Merginos nuotraukas galite pažiūrėti čia.
Vakar, saugoma Matigi karo ligoninėje Tripolyje, ji prisipažino praėjusią savaitę šaltakraujiškai nušovusi apie 11 Libijos sukilėlių, paimtų į nelaisvę.
„Nušovus vieną kalinį, į kambarį atvedamas kitas, – pasakoja Nisreen. – Jis mato gulintį lavoną, tada tą patį padarau su juo, šaunu į jį maždaug metro nuotolio atstumu.“
Nisreen, jos gydytojai ir net kai kurie sukilėliai tikina, kad ji tai daryti buvo priversta. Mergina taip pat tikina, buvusi seksualiai išnaudota vyresniojo karo pareigūno, Tripolio brigados vado, kuris buvo pavestas saugoti patį Gaddafi.
Nisreen teigia, kad jos šeima nebuvo M. Gaddafio režimo šalininkai. Jos tėvai išsiskyrė kai ji dar buvo visai maža. Tėvas išėjo gyventi su kita žmona, o kadangi Nisreen nepatiko jos tėvo naujoji žmona, ji liko gyventi su motina.
Viena jos motinos draugė, Fatma al Dreby, buvo M. Gaddafio apsaugos milicijos lyderė, kas, greičiausiai, ir nulėmė tolimesnę mergaitės ateitį. Praėjusiais metais Nisreen baigė kolegiją ir ketino rūpintis vėžiu sergančia mama, tačiau Fatma ją įdarbino apsaugos tarnyboje.
Nors Nisreen šeima ir prieštaravo tokiam sprendimui, Fatma turėjo pernelyg daug valdžios, kad jai galima būtų priešintis.
„Apmokymų stovykloje Tripolyje iš viso buvo apie 1 000 mano amžiaus merginų, – prisimena Nisreen. – Mane čia atvežė kartu su Faten, pažįstama mergina iš kolegijos.“
Naujokai buvo mokomi naudotis šaunamaisiais ginklais, o Nisreen buvo apmokoma kaip snaiperė. Jos ir kolegės štabas buvo įkurtas 77-oje brigados bazėje, netoliese Gaddafi gyvenamojo komplekso, tačiau mergina tikina diktatorių mačiusi tik vieną kartą prie kontrolės punkto.
Tuo tarpu Fatma, pasak Nisreen, buvo uoli režimo šalininkė. „Ji sako, kad jei mano mama pasakys ką nors prieš Gaddafį, turėsiu pati ją nužudyti. O jeigu ką nors blogo apie diktatorių pasakysiu aš, busiu sumušta ir užrakinta savo kambaryje. Ji taip pat sakė, kad sukilėliai mus išprievartaus.“
Fatmos kontora, kurioje buvo atskiras kambarys su lova, buvo taip pat 77-oje brigados bazėje. „Kartą ji atvedė mane į tą kambarį, netrukus čia atėjo 77-os Brigados vadas, Mansour Dau, jis mane išprievartavo“, – pasakoja mergina.
„Po šio įvykio Fatma pagrasino man, kad niekam nepasakočiau apie tai, o ypač savo tėvams. Kiekvieną kartą Mansour buvo atvedama kita mergina, Fatma mainais už tai gaudavo dovanas“, – teigia Nisreen.
Nisreen prisimena vėliau buvusi išprievartauta Mansouro sūnaus Ibrahimo, bei vado giminaičio Noury Saado. „Tai atsitiko daugeliui merginų, o M. Gaddafio režimui pradėjus „byrėti“, piktnaudžiavimas prievarta dar labiau padidėjo.“
Praėjusį mėnesį, Nisreen kolegijos laikų draugė Faten buvo žiauriai nužudyta Tripolio sukilėlių. Dvi merginos dirbo kontrolės punkte prie Bab Al–Azizya karinio komplekso kai atvyko pulkininko M. Gaddafio sūnus, Saifas Al–Islamas.
„Jis vilkėjo neperšaunamą liemenę, šalmą ir aviatoriaus akinius nuo saulės, – prisimena Nisreen. – Faten, norėdama pasižiūrėti į jį įdėmiau, priartėjo arčiau ir Saifo sargybinis nušovė ją į galvą. Ji tiesiog priartėjo arčiau nei buvo leistina.“
Pati Nisreen buvo nuvesta į Bosleem srityje, Tripolyje, esantį pastatą, jai įduotas AK 47 šaunamasis ginklas ir ji buvo saugoma sargybinių, kad nepabėgtų.
„Paimti į nelaisvę sukilėliai buvo surišti ir numesti po medžiu lauke, – pasakoja mergina. – Tuomet po vieną jie buvo atvedami į kambarį. Čia taip pat buvo trys pulkininko Gaddafi kariai – savanoriai. Jie sakė, kad turiu nušauti sukilėlius, antraip busiu nušauta pati.“
„Dalis sukilėlių jau buvo sumušti, jie nepratarė nei žodžio, kai kurie jų buvo mano amžiaus“, – verkdama prisimena Nisreen.
„Kai šaudavau į juos, stengiausi nežiūrėti. Bet jei tik suabejodavau, vienas iš kareivių įremdavo ginklą man į galvą. Per tris dienas nušoviau 10 ar 11 sukilėlių, – skaičiuodama ant pirštų įvykdytas žmogžudystes pasakoja Nisreen. – Neįsivaizduoju, ką jie tokio padarė, kad su jais taip elgiamasi.“
Galiausiai Nisreen pavyko pasprukti. Ji iššoko iš antro aukšto, pro žudynių kambario langą. Nepaisant to, kad mergina susižeidė koją, ji šlubuodama nutolo nuo karinio M. Gaddafio junginio, ir buvo surasta anti–Gaddafio atstovų, kurie jai davė vandens ir nugabeno į ligoninę.
Ligoninėje moteris baltu chalatu, greičiausiai gydytoja, prisiartino prie Nisreen ir sušuko: „Kaip tau leido sąžinė nušauti tuos žmones?“
Mergina ėmė graudžiai verkti. Tuomet prie jos priėjo vienas iš sargybinių ir paklausė ar kas nors iš jos šeimos narių žino, kur ji yra ir kas jai nutiko. Ji prisipažino, kad niekas nieko apie tai nežino. Jie davė jai telefoną, Nisreen susisiekė su savo pamote ir tarė: „Aš esu Matiga ligoninėje, maldauju atvykite ir pasiimkite mane iš čia.“
Galiausiai pamotė su Nisreen broliu atvyko į ligoninę ir visai nenustebo pamatę ginkluotą sargybinį šalia merginos palatos durų.
„Nisreen yra auka, – sako ji. – Jos brolis pasakojo, kad jų šeima bandė ją išlaisvinti iš 77-os Brigados bazės, tačiau nesėkmingai, kariai jiems pagrasino, kad bus nušauti.“
„Visos merginos, dirbusios apsaugos štabe buvo išprievartautos. Vyrai iš pradžių išnaudodavo merginas seksualiai, o tik po to apmokydavo naudotis šaunamaisiais ginklais. Ligoninėje gulėjo dar keturios merginos, kurios, kaip ir Nisreen, buvo snaiperės.“
„Mes suteikiame pacientams pirmąją pagalbą, o tolimesnį jų likimą sprendžia vyriausybė. Nisreen turėjo dubens sužalojimų ir sumušimų. Jai reikalingas ilgas poilsis ir psichologinė pagalba“, – pasakoja gydytoja.
„Nežinau, ką reikės pasakyti jos tėvams. Nisreen motina gydoma Tunise nuo vėžio, o jos tėvas sunkiai serga, sėdi invalido vežimėlyje ir net nenutuokia, kas nutiko jo dukrai. Jam tai būtų per didelis šokas“, – kalba jos pamotė.
Ne tik 77 Brigados bazės dokumentai tvirtina, kad Nisreen buvo M. Gaddafio lyderio sąjungininkė, bet ir pačios merginos pateikta informacija liudija apie jos priverstinį darbą brigadoje.
Daugybė lavonų puvo saulėje prie Bab Al–Azizya karinio komplekso šį savaitgalį. Šią vietą pasiekė sunkvežimis perkrautas dujokaukėmis ir guminiais batais, pavogtais iš policijos nuovadų. Respiratorius tapo vieninteliu išsigelbėjimu, leidžiančiu kariams vaikščioti tarp pūvančių lavonų.
Be minėtųjų lavonų, mėtėsi krūvos mirusiųjų asmens tapatybės kortelių. Dvi iš jų liudija apie 21 metų amžiaus Mahhamat Cherif ir Čado ir 31 metų Saidou Massatchi iš Nigerijos mirtis, kurie jau negrįš namo ir skirtingai nei Nisreen, jie net negalės paaiškinti, kodėl dirbo M. Gaddafiui.
