Tapęs vėl Vakarams priimtinu politiku Libijos diktatorius Muammaras Gaddafi nutarė sustiprinti savo šalies karinį potencialą.
Tripoliui, uždirbančiam iš naftos eksporto milijardus, ginklų siūlo pirkti prancūzai, britai ir italai. Tačiau Libijos diktatoriui teks įsigyti ir rusiškų ginklų už 2 mlrd. dolerių. Atitinkama sutartis gali būti pasirašyta jau spalio pabaigoje, nes paskutinę mėnesio dieną M.Gaddafi po daugiau kaip 30 metų pertraukos (nuo 1985 metų) atvyks į Maskvą.
Rusai siūlo Libijai zenitinių raketų sistemas S-300PMU2 ir „Tor-M1“, raketinius zenitinius kompleksus „Buk-M1-1“, karinių mokomųjų lėktuvų, sraigtasparnių, tankų, net povandeninį laivą, raketinę sistemą „Grad“ bei kitokios ginkluotės. Rusijos teigimu, Libijai naudinga modernizuoti ir dar Sovietų Sąjungos laikais įsigytą rusišką karinę techniką, nes vien 1981-1985 metais SSRS pardavė Libijai ginklų už 4,6 mlrd. dolerių ir dabar jos kariuomenės ginkluotėje rusiški ginklai sudaro 90 procentų. Libijai teko sutikti su Rusijos pasiūlymu, nes yra jai skolinga 4,5 mlrd. dolerių, o Maskva pažadėjo nurašyti skolą, jei už tą sumą Libija įsigis rusiškų ginklų.
Po to, kai naftos turtingai Libijai buvo atšauktos sankcijos ir M.Gaddafi vėl priimamas Vakarų politikų salonuose, Libija mielai įsigytų ir vakarietiškų ginklų. Ypač aktyviai jų siūlo prancūzai. Vasarą Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy net pats buvo nuvykęs į Libiją. Tuomet buvo pasirašytas susitarimas parduoti Libijai 18 naikintuvų „Rafal“ už 2,2 mlrd. eurų. Šį sausį net buvęs didžiausias Libijos priešas Jungtinės Valstijos pasirašė su Tripoliu sutartį dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Tai buvo pirma sutartis, pasirašyta po to, kai 2004 metais abi valstybės atkūrė diplomatinius santykius.
Tuomet ir Rusija nutarė nežiopsoti. Šį balandį į Libiją nuvyko tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Per šį vizitą ir buvo pasirašytas susitarimas, kad Libijos skola bus padengta rusiškais ginklais. Rusai dar pažadėjo nutiesti ir 554 kilometrų ilgio geležinkelį, sujungsiantį Sirto ir Bengazio miestus. Į Libiją jau įkėlė koją ir „Gazprom“, sugebėjęs pasirašyti sutartį su Libijos nacionaline naftos kompanija ir Afrikos investiciniais fondais, kad galėtų plėsti savo įtaką ir kitose juodojo žemyno valstybėse.
Tačiau M.Kaddafi vis vien mieliau žvalgosi į Vakarus. Jis jau pasirengęs vykti ir į Londoną, nes gavo asmeninį britų premjero Gordono Browno, kuris rengia naftą eksportuojančių valstybių viršūnių susitikimą, kvietimą.
