JAV Kongreso atakos, nukreiptos į HSBC banką, gali slėpti rimtas problemas Vakarų pasaulinio projekto elito viduje, savo komentare rašo garsus Rusijos ekonomistas ir publicistas Michailas Chazinas.
„Aš jau ne kartą kalbėjau apie tai, kad Vakarų pasaulinis projektas išgyvena sunkmetį. Saldžių pyragaičių visiems vėl neužtenka, o jų kiekis per 30 riebių metų išaugo tiek, kad dabar pyragaičių gavėjų skaičius turi būti sumažintas ne kokiais ten apgailėtinais 5-10 procentų, o, greičiausiai, kelis kartus. Aišku, dėl to iškyla rimtų problemų, kadangi tie patys gavėjai visiškai nelinkę geruoju atsisakyti savo dalies. O tai, savo ruožtu, reiškia, kad iki tol, apskritai imant, vieningas Vakarų projekto elitas būtinai turi pradėti dalytis į stambius klanus, pjauti, taip sakant, savo gyvą kūną. Ir kai šie klanai pradės kovoti, tuomet ir paaiškės, kas išplauks, o kas paskęs.
Kiekvienas iš tokių stambių klanų deramai turi apsispręsti – koks turi būti pagrindinis jo pajamų šaltinis ir kokios ideologijos pagrindu jis kovos su priešais. Jeigu panagrinėtume šaltinius, tai jų, apskritai imant, šiandien yra trys. Tai realių prekių (įskaitant naftą) gamyba, tai – emisija ir, pagaliau, keitimo operacijų kontroliavimas. Du pastaruosius šiandien gana sunku atskirti vieną nuo kito, tačiau kai vieningo vertės mato vaidmuo bus atimtas iš dolerio ir į šį vaidmenį sugrįš auksas, jų skirtumas taps akivaizdus.
Nepaisant to, iki tol vieningas finansinis elitas aiškiai turi pasidalyti į dvi grupes: viena turi telktis prie spausdinimo mašinos, kita – kurti nepriklausomą nuo tos mašinos pasaulinių „maineivų“ (pinigų keitikų) infrastruktūrą. Pažymėsime, kad ši kova aprašyta dar Senajame testamente – kaip kova su aukso veršiu. Čia, beje, reikia pasakyti keletą žodžių apie konspirologiją -kadangi aprašyta kolizija, kuri yra absoliučiai objektyvi, atsispindi ir daugybėje konspirologinių tekstų. Tiesa, skirtingai. Pavyzdžiui, pramonininkų grupė dažniausiai tekstuose paprastai vadinama Rokfeleriais, o „maineivos“ - Rotšildais. Man nepavyko rasti konspirologinėje literatūroje, kad aiškia būtų įvardinti tie, kas kontroliuoja pinigų spausdinimo mašiną Jungtinėse Valstijose, šis malonumas priskiriamas tai vieniems, tai kitiems.
Aš sakyčiau, kad malonumas buvo abipusis, tačiau kai pinigų emisija pamažu tapo vyraujančiu pelno gavimo būdu, prie Federalinių rezervų sistemos (FED) ėmė formuotis sava grupuotė, suburta iš JAV biurokratijos, stambiausių bankų valdininkų ir kai kurių kitų finansinių struktūrų. Ir tarp jų ir senųjų finansistų neišvengiamai turėjo prasidėti konfliktas, kuris ir išryškintų takoskyrą. Jis ir įvyko – ryšium su senųjų finansistų (sąlyginai, Rotšildų) mėginimais pakartoti XX amžiaus pradžios fokusą su FED sukūrimu ir sukurti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagrindu „centrinių bankų centrinį banką“.
Mintis buvo visai nekvaila – nors klausimas apie jos efektyvumą atskiras ir tikrai ne šimtui metų jos būtų pakakę, bet istorija su Dominique Strauss-Kahnu ją palaidojo – kadangi viena iš sudėtinių jos dalių buvo ketinimas uždrausti centriniams bankams (tarp jų ir FED) vykdyti emisiją savarankiškai. Bet šįkart galutinai paaiškėjo, kad tiems, kas sudėjo viltis į „maineivų“ politiką, tai yra, į dolerinės finansų sistemos pakeitimą į valiutų zonų sistemą, nepakeliui su tais, kuriems pagrindinis pelno šaltinis yra dolerio emisija.
Beje, iki tol vieningo finansistų fronto skilimas iškėlė klausimą, su kuo gi bus pramonininkai. Kaip parodė patirtis (Rotšildų ir Rokfelerių namų galvų bendro fondo sukūrimo), pramonininkai linkę ieškoti laimės tarptautinėse rinkose, o ne Amerikos vidaus rinkose, priklausančiose nuo dolerio emisijos. Ką, beje, gerai parodo, kaip patys JAV ekonomikos lyderiai vertina savo vidaus perspektyvas.
Pastaraisiais metais kas netingi rašo apie tai, kad dalis Rotšildų imperijos pradėjo persikelti iš Londono į Honkongą. Svarbiausias jų instrumentas čia yra Honkongo ir Šanchajaus bankas, žinomas kaip HSBC. Čia viskas aišku – ir tai taip pat nėra konspirologija. Tačiau iš to, kas pasakyta aukščiau, seka, kad tie, kurie stipriai prisirišę prie dolerio ir FED, turi su tokiomis tendencijomis kovoti. Beje, tai tik logiška išvada. O praktika? O štai ir praktika, iš RBC svetainės.
„Dėl nepakankamos HSBC verslo Jungtinėse Valstijose kontrolės per banką daugelį metų buvo vykdomos Meksikos narkotikų kartelių ir įtartinų klientų iš Artimųjų Rytų pinigų plovimo operacijos, sakoma pirmadienį paskelbtame JAV Senato specialiosios komisijos pranešime. Anksčiau HSBC vadovybė jau pripažino „klaidas“ vidaus priežiūros sistemoje, o šiandien aiškinsis JAV kongresmenams.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, pačios rimčiausios britų banko problemos kilo su jo klientais iš Meksikos. Nuo 2005 metų per banką buvo pervesta milijonai dolerių, kurie, kaip mano teisėsaugininkai, priklausė vietos narkotikų mafijai. Įtarimą keliančios operacijos buvo sustabdytos tik 2007 metų lapkritį, kada į HSBC kreipėsi Meksikos prokuratūros darbuotojai, ieškantys narkotikų baronų pinigų.
Amerikos kongresmenai irgi mano, kad per HSBC buvo plaunamos klientų, susijusių su tarptautiniu terorizmu, lėšos. Įtarimų, tarp kitko, sukėlė sandoriai su klientais iš Irano, Saudo Arabijos, Sirijos ir Kaimanų salų.
Savo oficialiame pareiškime, paskelbtame pasibaigus Senato komisijos tyrimui, HSBC pažymėjo, kad tai, kas įvyko, yra „svarbi pamoka visai sistemai, nukreiptai prieš nusikaltėlius, kurie skverbiasi į pasaulio finansus“. Prieš tai banko vadovybė jau pripažino klaidas, vykdant verslo Jungtinėse Valstijose kontrolę. Dabar bankas gali sumokėti JAV valdžiai didelę baudą – neoficialiais skaičiavimais iki 1 mlrd. dolerių, kad išspręstų pretenzijas“.
Aišku, kad „klientai iš Meksikos“- tai kalbos figūra. Aišku, kad HSBC Jungtinėse Valstijose atrems puolimą „pagal taisykles“ - tai yra, mokės baudas, atgailaus, na, ir taip toliau. Aišku, kad milijardu nebus apsiribota, а la guerre comme a la guerre... Aišku, kad pretekstų visada bus daug – HSBC buvo kuriamas, vadovaujantis „opiumo karų“ praktika, ir pinigai už narkotikų tranzitą jo apyvartoje sudarė didelę dalį (o kaip be šito buvo galima kurti XX amžiuje pasaulinį finansų tinklą?). Bet mums tai anaiptol ne svarbiausias dalykas. Tarp kitko – ne jis vienas, FED dabar gana aktyviai spaus bankus, versdama jų vadovus apsispręsti, atsižvelgiant į pasaulinę konfrontaciją. Bet specialusis Kongreso tyrimas – čia HSBC čempionas!
Svarbiausia yra tai, kad, sprendžiant iš visko, Vakarų projekto elitas susiskaldė galutinai. Dalis jo sudėjo viltis į tarptautinius, tarpzoninius finansų srautus (su centru Kinijoje, ne veltui būtent per HSBC Kinija ketina išleisti į pasaulio rinkas vertybinius popierius, denominuotus juaniais), dalis – į tolimesnę dolerio emisiją. Suprantama, prie šios, antrosios dalies, prisišliejo JAV biurokratija (ir, galimas daiktas, jau vaidina labai reikšmingą vaidmenį), kadangi ji tikrai neturi kur dingti.
O jeigu yra skilimas – tai galima žaisti. Kaip – tai atskiras klausimas. Bet, priminsiu, kad kaip tik pasinaudoję įvairių tuomet dar nevieningo Vakarų projekto dalių žaidimu didžiąją valstybę iš Rusijos padarė Leninas ir Stalinas. Gal atėjo laikas pakartoti jų rezultatus?
