Baltarusijos vadovu save laikantis A. Lukašenka neatsitraukia nė per žingsnį nuo savo iki šiol taikytos agresyvios politikos. ES ministrų neseniai paskelbtą susitarimą taikyti jam 5-ąjį sankcijų paketą jis išsyk pasitiko atsakomaisiais veiksmais, kurie turėtų rodyti, kad politinių sankcijų šis išskirtinai jėgos struktūrų dėka valdžioje išliekantis vadovas nebijo. Užsitvėręs patikima jėgos struktūrų siena nuo savo paties piliečių Minsko režimas tęsia hibridinio puolimo ataką prieš ES.
Lukašenkos diena
Lapkričio 17-oji, kita diena po ES ministrų susitikimo, kurio metu buvo pasiektas principinis susitarimas taikyti sankcijas Baltarusijos režimui ir prie migracijos krizės prisidedantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, A. Lukašenkai buvo kaip niekad darbinga diena:
– Baltarusija iškėlė Lenkijos pareigūnams baudžiamąją bylą už kitos valstybės teritorijoje tariamai įvykdytą susidorojimą su migrantais.
– Laikinai sustabdė rusiškos naftos tiekimą „Družba“.
– Paskelbė apie laikinai nutraukiamą elektros tiekimą Ukrainai.
– Netiesiogiai gavo iš ES 700 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai ir migrantų išlaikymui savo teritorijoje.
– Antrą sykį per savaitę pakalbėjo su A. Merkel.
Pokalbiai su A. Merkel leidžia A. Lukašenkai rodyti savo politinio statuso egzistavimą: jeigu oficialiai ES nesidera su teroro metodus besirenkančiu diktatoriumi, tai derybos su baigiančia kadenciją Vokietijos kanclere, ir vėliau vykstantys formalūs pokyčiai Baltarusijos požiūryje į migrantus rodo, kad Minskas pats renkasi, į ką ir kaip reaguoti.
Migrantų antradieninis išpuolis pasienyje su Lenkija ir vėliau Minsko iškelta baudžiamoji byla dėl „nusikaltimų prieš žmoniją“ yra labiau parodomojo tipo pagąsdinimas, skirtas įgyti daugiau derybinės galios tarptautiniu lygmeniu. Teisininkų nuomone, Lenkija iš tiesų gali būti vertinama dviprasmiškai, nes panaudojo spec. priemones kitos šalies teritorijoje. Baltarusių opozicinio karybos eksperto Aleksandro Alesino teigimu, „istoriškai karas tarp valstybių kildavo ir dėl menkesnių priežasčių“.
Tuo labiau, kad migrantai, kaip organizuotai antradienį atsiradę Kuznicos-Bruzgių pasienio patikros punkte, kuriame surengė improvizuotų riaušių pasirodymą, taip dar tą patį vakarą, palydimi baltarusių pareigūnų, solidariai jį paliko. Į patį riaušių procesą Baltarusijos pareigūnai aktyviai nesikišo, tuomet leista dirbti žiniasklaidos priemonėms, kurios aktyviai nušvietė susirėmimus.
Tik vėliau vakare, jau viskam nutilus ir migrantams išsiskirsčius, atvykę Baltarusijos tyrimų komiteto pareigūnai „užfiksavo Lenkijos pareigūnų atliktus pažeidimus“.
Kokie pokyčiai vyksta Baltarusijoje?
Vienas iš pagrindinių pastarosios savaitės ES užsienio politikos laimėjimų – vis daugiau šalių ir oro linijų, įskaitant baltarusiškąją „Belavia“, skelbia apie draudimus Artimųjų Rytų šalių migrantams vykti į Minską. Tiesa, kol kas šie draudimai tik įgauna pagreitį, todėl realus jų poveikis pasimatys tik artimiausiomis savaitėmis.
Kita vertus, migrantai jau ir dabar vyksta į „Vokietiją“ per Maskvą, juk tarp Rusijos ir Baltarusijos galioja bevizis režimas. Galintys atvykti į Maskvą migrantai, gali atvykti ir į Baltarusiją.
Lapkričio 18-ąją iš Minsko į Bagdadą išskrido ir pirmoji savanoriškai pasirinkusiųjų grįžti namo migrantų grupė – apie 400 asmenų.
Dar trečiadienio vakarą migrantai, bent jau dalis jų, buvo apgyvendinti netoli pasienio esančiuose logistikos bendrovės sandėliuose. Ketvirtadienė migrantų perkėlimas iš spontaniškai įrengtos kelių tūkstančių migrantų stovyklos vyko toliau.
Kol kas nėra visiškai aišku, ką su tais „oficialiais migrantais“, kurie jau gavo stogą virš galvos, darys A. Lukašenka. Labiausiai tikėtinas variantas: Vokietija sutiks bent dalį jų priimti pas save. Jeigu migrantai ir toliau būriais trauks į Baltarusiją tokio precedento sukūrimas gali reikšti dideles problemas visai ES migracijos politikai ir baigtis 2015-ųjų istorija, kuomet aplinkinės šalys tiesiog atvėrė savo sienas migrantams, kad šie netrukdomi galėtų pasiekti išsvajotąją Vokietiją.
Maža to, humanitarinę krizę savo šalyje, kurią pats ir sukėlė, A. Lukašenka sprendžia už ES lėšas – trečiadienį buvo paskelbta, kad ES skiria pasienyje įstrigusiems migrantams 700 tūkst. eurų.
Lukašenkai nerūpi migrantai
A. Lukašenka iš savo pastarojo pusmečio grasinimų kol kas viešiesiems ryšiams ir derybinei pozicijai su ES stiprinti neišnaudojo tik „užtvindysiu ES narkotikų kontrabanda“ ir „uždarysiu prekybos srautų tranzitą per Baltarusiją“.
Rusijos dujotiekio taip pat kol kas nedrįsta stabdyti, bet rusiškos naftos tiekimą jau sutrikdė – trims dienoms uždarė „Družba“. Tariamai skubiai prireikė remontuoti.
A. Lukašenka, kurio režimas suluošino tūkstančių tautiečių likimus, vos šie išreiškė nepasitenkinimą jo valdžia, kurio jėgos struktūros „pradangino“ aktyvistus, už grotų susodino ar emigruoti privertė visą šalies opoziciją, vargu ar gali savo noru pasiduoti raginimams nutraukti migrantų kančias pasienyje.
„Jam tikrai nerūpi tie žmonės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ pažymėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
