Tragedijos metinių išvakarėse tyrimo komitetas pateikė pirmuosius kaltinimus „Jak-42“ byloje – buvusiam oro kompanijos „Jak Servis“ darbo organizacijos direktoriui Vadimui Timofejevui. Remiantis tyrimo versija, nesąžiningas jo darbo pareigų atlikimas privedė prie katastrofos.
Buvo nustatyta, kad nelaimės dieną ekipažo nariai kursuose privalėjo peržiūrėti tarpusavio sąveikos ore taisykles, kad būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus įtakos lėktuvo valdymui, tačiau vietoje to vadovybė juos iškvietė iš kursų ir išsiuntė vykdyti skrydį.
Taip pat paaiškėjo, kad lėktuvo kapitonas Aleksandras Solomencevas prie skrydžio buvo prileistas remiantis falsifikuotais dokumentais, o antrasis pilotas – Igoris Ževelovas – katastrofos metu nebuvo baigęs specialių perkvalifikavimo mokymų, kad galėtų pilotuoti „Jak-42“ lėktuvus.
Po katastrofos – tolimesnis darbas
Pasak „Kommersant“, kai V. Timofejevui buvo pateikti kaltinimai, jis įpareigotas niekur neišvykti ir buvo nušalintas ir nuo bet kokio pilotavimo. Tačiau paaiškėjo, kad po katastrofos, kai jis atsistatydino iš „Jak Servis“, įsidarbino „Jak-42“ ekipažo kapitonu kitoje oro kompanijoje – „Rus Džet“. Savo kaltės jis nepripažįsta.
Tyrėjai mano, kad V. Timofejevas, kuris buvo asmeniškai atsakingas už kompanijos darbo organizavimą ir turėjo teisę skirstyti ekipažus konkretiems skrydžiams ar juos nušalinti, nesugebėjo sukontroliuoti, kad visi pilotai pereitų profesionalius kursus, reguliariai juos iškviesdavo iš mokymų ir neteisėtai paskirdavo valdyti skrydžius, nors viską žinojo apie profesionalias ekipažų galimybes.
Versija: pilotai nesusikalbėjo dėl bendro darbo
Tyrimo grupės vadovas Antonas Nikitinas tvirtina, kad visų bendrų skrydžių metu trys „Jak-42“ ekipažo nariai nė karto nėra dirbę specialiuose bendro skrydžio valdymo įgūdžių simuliatoriuose. Iššifravus pokalbius kabinoje, paaiškėjo, kad būtent tarpusavio supratimo trūkumas privedė prie lemtingų įvykių.
Nors visas iššifruotas pokalbis jau buvo patekęs į žiniasklaida, dabar ekipažo veiksmai aiškinami konkrečiau. Tyrėjai nustatė, kad pirmoji klaida buvo tai, kad kapitonas netinkamai pradėjo lėktuvo įsibėgėjimą, sutrumpindamas distanciją 500 metrų. Variklių darbo režimas dėl to kilimo metu nebuvo maksimalus, o tik nominalus – dėl kuro taupymo ir keleivių komforto.
Tačiau tragedijos priežastimi tapo kitos grubios ekipažo klaidos. Lemtinga klaida – instrukcijų nesilaikymas. Kai „Jak-42“ įsibėgėjo ir įgavo riekiamą greitį, pilotai pamatė, kad nesugeba nuo pakilimo juostos pakelti dalies priekinės ašies. Pakilimui trukdė tai, kad vienas pilotų atsitiktinai kojomis laikė paspaudęs stabdžių pedalus.
Nesuprasdamas problemos priežasties, kapitonas įsakė padidinti variklių galios režimą, bet antrasis pilotas, suabejojęs stabilizatoriaus nustatymų teisingumu, tuo pat metu surėkė: „Stabilizatorius.“ Buvo įvykdytos abi komandos. Kai ir tai nepadėjo, o lėktuvas jau atsidūrė ant grunto už pakilimo juostos ribų, borto mechanikas paskubėjo perkelti variklius į kitą režimą.
„Ką tu darai?“ – klausė A. Solomencevas, bet jau buvo per vėlu. Lėktuvas galiausiai pakilo nuo žemės, tačiau buvo pasmerktas. „Jak-42“ sudužo.
Pilotų artimieji netiki
Penktadienį žuvusiųjų ledo ritulininkų artimieji Jaroslavlyje prisimins katastrofos aukas. „Lokomotiv“ gerbėjai pėsčiomis eis iš miesto centro iki stadiono, o vėliau patrauks Tunošonkos upės kranto link, kur nukrito lėktuvas. Tragedijos vietoje jau pastatytas atminimo kompleksas – granito kryžius. Šiandien Leontjevo kapinėse, kur palaidoti žuvusieji, bus atidaryta dar viena memorialinė kompozicija.
Tragedija smogė žuvusiųjų artimiesiems, o kai kurie iš jų susipyko tarpusavyje. Žuvusiųjų pilotų artimieji tvirtina, kad iki šiol netiki ekipažo kalte. Nei I. Ževelovo, nei A. Solomencevo našlės netiki oficialiomis išvadomis. „Aš niekada nesutiksiu su tyrimo išvadomis“, – tikino Liudmila Ževelova.
