Lietuva – viena iš dviejų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių donorių
Vienas populiariausių Rusijoje interneto portalų „gazeta.ru“, orientuotų į statistiškai labiau išprususį lankytoją, skaitytojus supažindino ne tik su euro atsiradimo Lietuvoje istorija, tačiau ir pažymėjo šios istorinę įtaką regione.
„Lietuva – vienintelė valstybė – kandidatė į euro zoną, kuriai pavyko įgyvendinti visus reikalavimus, – pažymi „gazeta.ru“, primindami, kad pirmojo bandymo prieš šešerius metus Lietuva neišlaikė.
Lietuva – paskutinė iš Baltijos šalių, prisijungusi prie euro zonos. Estija – narė jau nuo 2011-ųjų, Latvija prisijungė pernai.
„Nors istoriškai Lietuva – pati stipriausia valstybė tarp Baltijos šalių, ji visada vykdė savarankišką užsienio politiką, – cituojamas Rusijos bankų apskaitos ir santaupų iždininkas, valdybos pirmininko pavaduotojas Igoris Dmitrijevas. – SSRS griūties metu šalis turėjo neblogą ekonominį potencialą, pavyzdžiui, tik RTFSR ir Lietuvos TSR buvo respublikos – donorės“.
Ekspertas taip pat ramina nuogąstaujančius dėl Rusijos ekonomikos recesijos galimo poveikio Lietuvai.
„Dėka stiprių politinių tradicijų ir palyginti neblogų pradinių ekonomikos rodiklių, Lietuva turi galimybių šiuos sunkumus įveikti be kokių nors socialinių-ekonominių sukrėtimų,“ – tikina I. Dmitrijevas.
Rusai taip pat pažymi, kad po Lietuvos atėjimo, euro zonos gali laukti ilga pauzė . Likusios ES valstybės, galinčios pereiti prie euro, kol kas nedega dideliu noru. „Nei išskirtinis teises turinti Didžioji Britanija, nei Danija, o taip pat ir Lenkija su Švedija, nedega noru įsivesti eurą,“ – teigiama straipsnyje. Tokios šalys, kaip Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija gal ir norėtų, tačiau nesugeba įvykdyti Mastrichto kriterijų.
Gyventojų nepasitenkinimas ir „valdžios prievarta“
„Fantastinės“ žurnalistikos lyderiai Rusijoje – lifenews.ru, pagal reportažų, susijusių su įvykiais Vakaruose, scenarijų „išmanumą“ nuolat lenktyniaujantys su kitais šalies valstybiniais kanalais – ORT ir NTV ir šį kartą pateisino savo vardą. Lietuvos valdžia, anot šio leidinio publikacijos, vos ne prievarta įbruko liaudžiai „svetimą“ valiutą, o vietos „smulkaus ir vidutinio verslo atstovas V. Matijošaitis skeptiškai vertina galimus pokyčius“.
„<...> Tačiau gyventojai nėra taip stipriai įsitikinę tuo, kad perėjimas prie euro bus naudingas valstybei. Pasak socialinės apklausos, vykdytos lapkritį, daugelis lietuvių pasisako prieš bendros Europos valiutos įvedimą – 48 proc. apklaustųjų prieš 46 proc. euro šalininkus,“ – nežinia iš kur „nupieštus“ skaičius pateikia „lifenews.ru“. Šaltinių savo teiginiams pagrįsti nepateikia, tačiau pagal pateiktus skaičius galima spręsti, kad iš tiesų buvo remtasi „Eurobarometro“ tyrimais, tačiau ne lapkričio mėnesio, kaip nurodyta straipsnyje, o birželio. „Lietuvos banko“ tinklalapyje pateiktos apklausos (atliktos praėjusių metų lapkričio mėnesį) rezultatai atskleidžia kiek kitokius rezultatus: palankiai arba labiau palankiai eurą vertina 52 proc. apklaustųjų, nepalankiai arba labiau nepalankiai – 39 proc.
Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai taip pat nėra užtikrinti, kad perėjimas prie bendros Europos valiutos taps išsigelbėjimu Lietuvos ekonomikai, teigia „lifenews.ru“. Tiesa, paaiškinti, nuo ko gi su euru pagalba nori gelbėti ekonomiką šalies smulkieji verslininkai, fantastai nesiteikė.
Tačiau vieną smulkaus ir vidutinio verslo atstovą pakalbinti sugebėjo. Juo tapo „Vičiūnų grupės“ savininkas Visvaldas Matijošaitis, rusų įvardintas kaip „Visvaldas Matejotis, verslininkas“.
„Globaliai niekas nesikeis. Paprasčiausiai vienus popierėlius pakeis kiti. Geriau pagalvotų (valdžia, – red. past.), kaip pakelti gamybą šalyje,“ – tokius „verslininko Visvaldo Matejočio“ žodžius pateikė „lifenews.ru“. Ką iš tiesų sakė „smulkaus ir vidutinio verslo atstovas“, lieka paslaptimi – jo žodžius visiškai užgožė vertimas rusų kalba.
Rusų kolegos atkreipė dėmesį ir į mūsų žiniasklaidoje plačiai nušviestą „apsipirkimo bumą“, susietą su perėjimu prie naujos valiutos. „Gyventojai investuoja pinigus į ilgalaikio saugojimo maisto produktus, buitinę techniką – bijo didelio kainų kilimo dėl euro įvedimo. Lietuvos centrinis bankas stengiasi raminti gyventojus,“ – teigiama publikacijoje.
Pabaigai „lifenews.ru“ skaitytojams primena, kad pernai prie euro zonos prisijungė Latvija, o 2011-ais – Estija ir „viskas buvo blogai“. „Abejose šalyse stipriai išaugo infliacijos ir nedarbo lygis. Be to, didžioji dalis šių valstybių gyventojų iki šiol pasisako prieš tokį valdžios sprendimą. Tačiau oficialusis Vilnius tikisi, kad kaimynų likimo pavyks išvengti“, – informuoja „lifenews.ru“.
