Balsavimo punktai įsikūrę penkiuose šalies miestuose – Rusijos ambasadoje Vilniuje, viešbutyje „Park Inn“ Kaune, generaliniame konsulate Klaipėdoje, „Santarvės“ gimnazijoje Šiauliuose ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.
Rusijos ambasadoje įkurtą balsavimo punktą saugo policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo detektorių. Lietuvoje balsuojančius Rusijos piliečius pasitinka ambasadorius Aleksandras Udalcovas.
„Rinkimai vyksta labai intensyviai, bet sėkmingai. Mūsų duomenimis, iki 12 val. Vilniuje balsavo apie 750 žmonių, daugiau nei 2016-ųjų rudenį vykusiuose parlamento rinkimuose. Akivaizdu, kad prezidento rinkimai domina rinkėjus, tačiau to buvo galima tikėtis, prezidento rinkimai visuomet sulaukia daugiau dėmesio“, – BNS sakė diplomatas.
„Jokių incidentų neužfiksavome, mes jų ir neplanuojame“, – pridūrė jis.
Dauguma balsuojančiųjų yra gyvenantys Lietuvoje, tai dažniausiai pensininkai, Lietuvoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyvenantys sovietų kariai, kuriems Rusija moka pensijas, ir jų šeimos.
Pasak A. Udalcovo, atvykti į Lietuvoje įrengtus balsavimo punktus sudarytos galimybės ir, pavyzdžiui, Druskininkuose arba Palangoje atostogaujantiems Rusijos piliečiams. Rusijos ambasadoje taip pat balsavo ir šiuo metu Lietuvoje besilankantys Maskvos J. Vachtangovo teatro artistai bei dainininkas Filipas Kirkorovas.
J. Vachtangovo teatro aktorė Liudmila Maksakova nenorėjo atskleisti kam atidavė savo balsą rinkimuose, taip pat atsargiai komentavo, ko tikisi iš prezidento rinkimų laimėtojo.
„Kaip ir visi žmonės, tikiuosi taikos ir gerovės (...) Aš, kaip teatre dirbantis žmogus, manau, kad meno kalba yra visiems suprantama ir visus sutaikanti“, – ambasadoje susirinkusiems žurnalistams sakė L. Maksakova.
A. Udalcovas teigiamai įvertino tai, kad šiemet Lietuvoje Rusijos piliečiai gali balsuoti penkiuose punktuose.
„Penkių balsavimo punktų mes iki šiol dar nesame turėję. Šiemet mes tam gavome Lietuvos valdžios leidimą, be abejo, vertiname jį pozityviai ir manome, kad penkių punktų turėtų užtekti“, – tvirtino A. Udalcovas.
Rinkėjai iš kai kurių miestų, kur nėra balsavimo punktų, ambasados užsakymu atvežami autobusais. į Vilnių galima atvažiuoti iš Panevėžio ir Ukmergės, į Kauną – iš Alytaus ir Prienų.
Autobusai į Klaipėdą veža Rusijos piliečius iš Palangos, Plungės, Tauragės ir Šilutės, į Šiaulius – iš Mažeikių ir Telšių, į Visaginą – iš Ignalinos ir Zarasų.
Dauguma balsuoja už V. Putiną
Neabejojama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės prezidento rinkimus, žadančius jam ketvirtą šešerių metų kadenciją valdžioje. Oficialiai V. Putinas varžosi su septyniais pretendentais, bet nė vienas jų nėra jam rimtas varžovas.
Tarp jų – buvusi televizijos realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, komunistas milijonierius Pavelas Grudininas, Rusijos opozicinės partijos „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis.
Kaip rodo apklausos, nė vienas jų negautų daugiau nei 8 proc. balsų. Kampaniją prieš korupciją vykdančiam vienam didžiausių V. Putino kritikų Aleksejui Navalnui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, motyvuojant jo teistumu dėl neteisėtų mitingų organizavimo.
Dauguma balsavusiųjų Rusijos piliečių BNS sakė, kad pasirinko V. Putino kandidatūrą, nors buvo ir kategoriškai prieš dabartinį šalies lyderį pasisakiusių rusų.
72 metų Valerijus Gorbačiovas teigė, kad už V. Putiną balsuoja ir jo draugai.
„Už Putiną. Pats verčiausias kandidatas iš visų, kurie iškėlė kandidatūras. Ir aš, ir mano draugai – visi balsuojame už Putiną“, – sakė vyras.
Jis taip pat teigė besitikintis, kad po rinkimų Lietuvos ir Rusijos santykiai bus ypač geri.
„Lietuvai toks kaimynas, kaip Rusija, yra apskritai nuostabu, nereikia toli eiti ieškoti rinkos. Reikia draugauti ir prekiauti. (...) Rusijoje taip pat gerai, ką tik buvau Maskvoje, minėjome išleistuvių 50 metų jubiliejų, iš Ukrainos atvažiavo, iš visos Sąjungos (buvusios Sovietų Sąjungos – BNS) susirinko draugai. Visi įsitikinę, kad viskas bus gerai“, – sakė vyras.
68 metų Vasilijus Iljinas taip pat tvirtino, kad dabartinis Rusijos prezidentas – vienintelis dėmesio vertas kandidatas.
„O ką, nematyti? Tai aišku, kad (už Putiną – BNS). Kandidatų per daug ir visi beverčiai“, – sakė V. ljinas.
Visiškai priešingą poziciją išsakė 41-erių Jevgenija Kankova, pasak kurios, rinkimai Rusijoje tėra rinkimų regimybė.
„Rinkimai Rusijos Federacijoje apskritai negali tenkinti mąstančių žmonių – tai rinkimų nebuvimas, tai profanacija, regimybė. Mes iš anksto žinome rinkimų rezultatą ir jeigu būtų skiltis „prieš visus“, pasinaudočiau ja“, – sakė J. Kankova.
Pasak jos, V. Putinas apskritai neturėtų siekti prezidento posto, nes tai būtų jau net ketvirta jo kadencija šiose pareigose. Todėl moteris sakė savo balsą atidavusi už Kseniją Sobčiak.
„Aš, kaip žmogus su aktyvia pilietės pozicija, manau, kad reikia atiduoti balsą už žmogų, kuris įgarsina savo poziciją svariai, argumentuotai, kuris naudodamasis tribūna išsako mintis, kurioms aš pritariu ir kurias, manau, reikia viešinti“, – savo pasirinkimą argumentavo nuo 2014 metų Lietuvoje gyvenanti moteris.
55-erių metų Lietuvoje gyvenantis Aleksandras Baklanovas sako, kad rinkosi V. Putino kandidatūrą.
„Už Putiną. Gal kada vėliau ir bus galima už ką nors (kitą balsuoti – BNS), o dabar ten realiai nėra daugiau už ką“ – sakė vyras.
Už dabartinį Rusijos prezidentą balsavo ir 80-erių Jurijus, į Rusijos ambasadą atėjęs kartu su sutuoktine. Jiedu išsakė vieningą poziciją dėl rinkimų. Paklausus, ar tikisi, kad situacija Rusijoje po rinkimų pagerės, už vyrą atsakė žmona: „viskas turi būti dar geriau“.
Stebėtojai pažeidimų nenustatė
Lietuvoje vykstantį balsavimą prižiūri G. Javlinskio ir K. Sobčiak stebėtojai. Pastarajai atstovaujantis Michailas Voronkovas sakė, kad rinkimų procesas yra organizuotas gerai ir vyksta sklandžiai, nors balsuojančiųjų skaičius yra didelis.
„Rinkimai vyksta aktyviai, mūsų nepriklausomais skaičiavimais, balsuojančiųjų skaičius jau viršijo 600 (...) Rinkimų komisija yra geranoriška mūsų atžvilgiu, atsižvelgė į išsakytus pastabas ir pasiūlymus dėl rinkimų proceso organizavimo. Mūsų tikslas bendras – kad rinkimai vyktų teisėtai, be pažeidimų ir šioje apylinkėje balsavimo rezultatai nekeltų abejonių“, – BNS sakė M. Voronkovas.
Jis teigė neįžvelgęs pažeidimų, taip pat pateisino ir tai, jog dalis rinkėjų į balsavimo punktą organizuotai atvežami autobusais. Jis taip pat pabrėžė, kad šiemet yra pakankamai didelis balsuojančiųjų namuose skaičius.
„Pagal įstatymą, suteikti galimybę balsuoti namuose galima tik tiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į balsavimo apylinkę. Mano duomenimis, tokios galimybės iš anksto paprašė apie 60 žmonių, tačiau prašymus atvežti balsavimo urną į namus dar galima pateikti iki 14 valandos“, – tvirtino M. Voronkovas.
Rusijoje rinkimus stebi apie 145 tūkst. stebėtojų, tarp kurių yra 1500 užsieniečių bei opozicijos lyderio A. Navalno politinio judėjimo atstovų.
BNS kalbinti Lietuvos analitikai anksčiau sakė, kad V. Putinas per naująją kadenciją turės apsispręsti – ieškoti įpėdinio ar sekti Kinijos pavyzdžiu ir įteisinti galimybę eiti pareigas iki gyvos galvos. Ekspertai taip pat prognozuoja, kad po rinkimų Rusijos santykiai su Vakarais išliks įtempti dėl Maskvos agresyvios užsienio politikos.
„Greičiausiai santykiai negali iš esmės pasikeisti, nes V. Putinas su konfrontacine politika jau yra nuėjęs ganėtinai toli. Jam apsigręžti ir eiti atgal būtų labai sudėtinga. V. Putinas prarastų tuos argumentus, kuriuos kartojo pastaruosius 3-4 metus ir kuriais bandė įtikinti Rusijos žmones. O ir jo paties statusas iš esmės žlugtų“, – BNS sakė Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
V. Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.
Pirmą kartą į prezidento postą V. Putinas buvo išrinktas 2000 metų kovo 26 dieną. Jis buvo perrinktas 2004 ir 2012 metais. 1999-2000 ir 2008-2012 metais V. Putinas dirbo vyriausybės vadovo poste.
2016 metų rugsėjį renkant Rusijos parlamentą Lietuvoje balsavo kiek daugiau nei 2 tūkst. čia gyvenusių arba besilankiusių Rusijos piliečių.
