92 metų lietuvis greitai gali tapti seniausiu įtariamu karo nusikaltėliu, deportuotu iš JAV. Jis įtariamas prisidėjęs prie žydų žudynių.
JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų biuro direktorius Elis Rosenbaumas sako, kad yra aiškių, dokumentuotų įrodymų, jog lietuvis Vladas Zajančkauskas dalyvavo Vokietijos nacių naikinimo būrių veikloje, kad jis buvo „triskart paaukštintas, puskarininkis masinių žudynių mokykloje“.
Pats dabar jau senelis, šeimos pasisekimu besididžiuojantis, tačiau dėl įtarimų JAV pilietybę praradęs V. Zajančkauskas neigia, kad buvo smogikas ar kad malšino Varšuvos gete 1943 metais kilusį maištą.
Paimtas į nelaisvę
BBC primena, jog beveik prieš 70 metų Hitleris kūrė SS dalinius, kuries buvo nurodoma „žudyti kiekvieną žydų vyrą, moterį ir vaiką, kurį tik pasieksite. Taip pat čigonus, komunistus ar kitus, kuriuos įtariate keliant ar galint kelti grėsmę Trečiajam Reichui“.
Tokiems naikinimo planams įgyvendinti reikėjo pajėgų, todėl, rašo BBC, SS verbavo žmones iš Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos.
21-erių V. Zajančkauskas pirmiausia buvo užverbuotas į Sovietų armiją, bet jį sučiupo vokiečiai. Pasak lietuvio, iš pradžių jis atsisakė prisidėti ir buvo kankintas.
„Jie mus pasiėmė, liepė mautis kelnes, kišti galvas į statines ir mušė botagais. Botagai buvo iš lanksčios vielos ir odos. Mano draugas žuvo toje pat vietoje“, – teigia V. Zajančkauskas.
Šitaip jis įsirašė į SS treniruočių stovyklą Lenkijoje, Travnikuose, ir tvirtina, kad dirbo tik virtuvėje ir patarnavo bare.
Tačiau Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų biuras sako, kad lietuvis buvo vyresnysis puskarininkis, kuris galėjo palikti stovyklą, jei norėjo, kuriam buvo skirtas ginklas ir leista tuoktis.
Varšuvos getas
JAV Federaliniame teisme, kur biuras sėkmingai konfiskavo jo pilietybę, lietuvis sukėlė nepasitikėjimą apklaustas dėl Travnikų masinių žydų žudynių.
V. Zajančkauskas nebuvo apkaltintas kaip jų dalyvis, tačiau dėl stovykloje turėtų privilegijų teisėjas pamanė esant neįtikima, kad jis nebuvo informuotas, kas dedasi.
Teismas taip pat patikėjo, kad V. Zajančkauskas buvo įsivėlęs į Varšuvos geto likvidaciją.
Paskutiniu įrodymu tapo aptiktas SS raštas, kuriame jis įrašytas į sąrašą 300 žmonių, kuriems pavestas vienas žiauriausių nacių Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų.
„V. Zajančkauskas ir kiti vyrai 1943 metų balandį nusiųsti į Varšuvą žiūrėti, kaip nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių. Tai buvo žudymo misija. Štai ką jis darė. Jis dalyvavo Varšuvos žydų naikinime“, – teigia E. Rosenbaumas ir sako, kad savų nusikaltimų neigimas yra įprasta reakcija.
V. Zajančkauskas savo ruožtu griežtai tvirtina, kad „niekada nebuvo siųstas į Varšuvos getą“.
„Aš buvau Travnikuose, taip. Aš tai pripažįstu. Tačiau iki mirties nepripažinsiu, kad buvau Varšuvoje“, – teigia jis.
Įvažiavo nesąžiningai
Iki šiol biuras deportavo apie 100 įtariamų karo nusikaltėlių. Dar dvidešimt žmonių tiriama.
Pats V. Zajančkauskas taip pat pripažįsta, kad melavo pokariu norėdamas patekti į JAV, kad neatskleidė savo ryšių su SS.
Jei jis pralaimės savo paskutines apeliacijas, bus seniausias deportuotas įtariamas karo nusikaltėlis.
Tačiau V. Zajančkauskas nebūtų vienintelis šitaip iš JAV deportuotas lietuvis.
1996 metais JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų biuras laimėjo, kad šios šalies pilietybės netektų bendrininkavimu genocide apkaltintas buvęs Saugumo policijos Vilniaus skyriaus viršininkas Aleksandras Lileikis.
Jis atvyko į Lietuvą, buvo apkaltintas, teisiamas, bet pripažintas negalinčiu dalyvauti procese ir mirė.
1994 metais į Lietuvą sugrįžo ir 1996 metais JAV pilietybės neteko buvęs A. Lileikio pavaduotojas Kazys Gimžauskas.
2001 metais teismas jį pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų, bet nebaudė, nes nustatė, kad dėl senatvės jis nebesuvokia savo veiksmų. Netrukus jis mirė.
Masinį žydų naikinimą Vokietijos naciai Europoje pradėjo 1941 metais. Per ketverius metus buvo išžudyta apie 6 mln. žmonių.
Lietuvoje taip pat tebevyksta tyrimai dėl naciams galėjusių talkinti lietuvių.
Tačiau beveik 700 lietuvių taip pat yra gavę Pasaulio tautų teisuolio vardą, suteikiamą už persekiojamiems žydams teiktą pagalbą.
Henrikas Šimkauskas
