„JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius BNS sakė, kad Niujorke Lietuvos prašymu vyks viešas posėdis.
Ukraina ir Vakarai perspėja, kad Rusijos remiami separatistai stiprina puolimą Rytų Ukrainoje. Šeštadienį per ataką raketomis Mariupolyje žuvo 30 žmonių. Tarptautinių stebėtojų teigimu, raketos atskriejo iš separatistų kontroliuojamos teritorijos.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pažadėjo didinti spaudimą Rusijai po šeštadienio atakos Mariupolyje – pagrindiniame mieste tarp separatistų kontroliuojamos teritorijos Rusijos pasienyje ir Juodosios jūros pusiasalio Krymo, kurį Maskva aneksavo kovo mėnesį.
Kruvina ataka šiame uostamiestyje įvyko kitą dieną po to, kai separatistai pasitraukė iš taikos derybų ir pažadėjo užimti naujų teritorijų.
Specialus Saugumo Tarybos posėdis, kuris turi prasidėti pirmadienį 15 val. (22 val. Lietuvos laiku), rengiamas po to, kai 15 Tarybos narių šeštadienį nesugebėjo susitarti dėl rezoliucijos, kuria būtų pasmerktos raketių atakos. Tas pastangas blokavo Rusija, sakė Vakarų diplomatai.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka per skubiai sušauktą pasitarimą dėl saugumo sakė, jog Kijevas susekė skambučius, kurie įrodo, kad tą ataką suorganizavo „teroristai, gaunantys paramą Rusijoje“.
B.Obama sakė, jog dabar studijuos visas galimybes, išskyrus karinę intervenciją, kad sulaikytų Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtariamą karą svetimomis rankomis, kuriuo siekiama atimti iš Ukrainos provakarietiškų lyderių jų gyvybiškai svarbią rytinę industrinę bazę.
JAV prezidentas pažadėjo „padidinti spaudimą Rusijai“ ir užsiminė, kad skeptiškai žiūri į kai kurių Europos Sąjungos (ES) narių troškimą savo ekonomikas gaivinti visiškai atkuriant finansinius ir prekybinius ryšius su Maskva.
Sekmadienį per telefoninį pokalbį su V.Putinu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragino Rusijos prezidentą „spausti“ Ukrainos prorusiškus separatistus užbaigti smurto bangą, sakė jos atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).
Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas – buvęs Lenkijos premjeras, kuris jau seniai įtariai vertino V.Putiną – taip pat pavadino ataką Mariupolyje įrodymu, kad „nuolaidžiavimas skatina agresorių imtis didesnių smurto veiksmų“.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), kalbėdamasis su P.Porošenka ir D.Tusku, išreiškė „labai didelį susirūpinimą“ dėl smurto Mariupolyje.
Tačiau Kremlius kategoriškai neigia, kad ginkluoja ir finansuoja separatistus, kaip mano Vakarai. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį dėl naujausio smurto suintensyvėjimo kaltino „nuolatinį apšaudymą“, kurį esą vykdo Kijevo pajėgos.
„Sergejus Lavrovas nurodė, kad padėties paaštrėjimas yra Ukrainos kariuomenės vykdytų nuolatinių šaudymų į gyvenvietes, šiurkščiai pažeidžiant Minsko (paliaubų) susitarimus, rezultatas“, – sakoma Rusijos užsienio ministerijos pranešime, paskelbtame po to, kai Rusijos diplomatijos vadovas telefonu pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu).
P.Porošenka savo generolams pasakė paprašęs Europos Sąjungos sugriežtinti sankcijas Rusijai per specialią užsienio reikalų ministrų sesiją, kuri ketvirtadienį turi įvykti Briuselyje.
Vakarų remiamas Ukrainos lyderis, kuris sutrumpino savo dalyvavimą velionio Saudo Arabijos karaliaus pagerbimo ceremonijoje ir atrodė pavargęs, taip pat tvirtino, kad minėta ataka neišprovokuos Kijevo imtis griežto karinio atsako.
„Ukraina lieka tvirta taikaus sprendimo šalininkė", – sakė jis per Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį, kurį transliavo televizija.
Mariupolio regiono policija pranešė, kad dešimtys toli skriejančių „Grad“ raketų, kurios šeštadienį krito viename gyvenamajame miesto rajone ir turguje, taip pat sužeidė dar 95 žmones.
JT Saugumo Tarybos pirmadienio susitikimas bus dar vienas po daugiau kaip dviejų dešimčių Ukrainos krizei skirtų susitikimų, surengtų nuo šios krizės pradžios prieš beveik metus.
Būdama nuolatinė Saugumo Tarybos narė, Rusija turi veto teisę, o per ankstesnius posėdžius dėl Ukrainos vykdavo žodinės dvikovos tarp Vakarų galybių ir Rusijos atstovų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
