Sausio mėnesį šį scenarijų numatoma atskirai svarstyti Vyriausybės pasitarime.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, jei „Brexitas“ įvyks be susitarimo, gali tekti skubiai keisti įstatymus, reguliuojančius mokesčius, aviaciją ir jūrų transportą, profesinių kvalifikacijų pripažinimą.
Tokio scenarijaus atveju taip pat gali reikėti peržiūrėti britų teisinį statusą Lietuvoje, socialines garantijas, teisės aktus dėl maisto eksporto.
Lietuvos institucijos taip pat vertina, kaip Lietuvą paveiktų britų sprendimas nutraukti įmokas į ES biudžetą.
„Lietuvos institucijos šiuo metu analizuoja teisės aktų keitimo planus ir terminus, pasirengimo priemones, finansinių resursų poreikį“, – BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Pagal dabartinius planus, Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti kovo 29 dieną, tačiau britų parlamentas kol kas nepatvirtino su ES sutartų pasitraukimo sąlygų.
Tęsiantis politiniam neapibrėžtumui, abi pusės ėmė rengtis scenarijui, kad britai pasitrauks be jokio susitarimo.
Anot URM, ruošiantis šiam atvejui vasarį ir kovą numatytas nacionalinių vienašalių trumpalaikių priemonių tvirtinimas, su jomis susijusių teisės aktų rengimas ir priėmimas skubos tvarka.
Pastaraisiais mėnesiais vyriausybinėje komisijoje savo analizę pristatė Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos.
Sausį numatoma detaliau aptarti Lietuvos piliečių teisių aspektus ir poveikį transportui bei prekybai.
Anot URM, didesnį dėmesį galimam „Brexitui“ be susitarimo turėtų skirti ir Lietuvos verslininkai.
„Ne visi verslai skiria pakankamai dėmesio pasirengimui „Brexitui“, todėl raginame šių darbų ilgiau neatidėlioti ir užsitikrinti, kad „Brexitas“ netaptų nemalonia staigmena“, – nurodė Lietuvos URM.
