Lichtenšteino kunigaikštis supykdė Vokietijos žydus, uždrausdamas šalies bankams pranešti apie nužudytų per holokaustą žydų indėlius, nes tai pažeistų bankų privatumą.
Vokietijos vyriausybė jau kurį laiką spaudžia mažąjį Lichtenšteiną, kad jo vadovai uždraustų asmenims sudaryti slaptas sutartis su bankais, nes tuo naudojasi turtingi vokiečiai norėdami išvengti mokesčių. Tačiau mažoji Alpių valstybė nėra linkusi to daryti.
"Mes ir Šveicarija išgelbėjome daugybę žmonių, o ypač žydų, pirmiausia dėl bankų duomenų slaptumo. Vokiečiai turi pagalvoti apie tai, ką jie darė praeityje, ir taip išpirkti savo kaltę", - pareiškė šalį valdantis kunigaikštis Hansas Adamas II, duodamas interviu britų dienraščiui "The Independent".
Kunigaikštis aiškina, kad daugybė žydų išgalėjo užmokėti už savo saugumą per holokaustą tais pinigais, kurie buvo laikomi Šveicarijos ir Lichtenšteino bankuose. Vėliau informacijos slaptumas apsaugojo bankų klientus iš komunistų užimtų valstybių, o dabar "vis dar išsaugo gyvybę Trečiojo pasaulio šalių, kurias valdo kruvini diktatoriai, gyventojams".
Tačiau tokia kunigaikščio kalba sulaukė aštrios Vokietijoje gyvenančių žydų kritikos. Centrinės žydų tarybos generalinis sekretorius Stephanas Krameris teigia, kad tai "tyčiojimasis iš holokausto ir jo aukų". Jo nuomone, "Lichtenšteino kaip valstybės, teikiančios pagalbą žydams, pristatymas yra ne vietoje ir kunigaikštis turėtų nuo to susilaikyti".
Konfliktas tarp mažą Alpių kunigaikštystę valdančios šeimos ir daug didesnės jos kaimynės Vokietijos turi daugybę niuansų. Į jį asmeniškai įsitraukė ir pats 64 metų kunigaikštis, nes jis nori atgauti meno kūrinius, kuriuos naciai pavogė iš jo šeimos rūmų. Tačiau vokiečiai nusileisti neketina ir nori žinoti, kas Lichtenšteino bankuose slepia savo pinigus. Praėjusiais metais Vokietija sumokėjo buvusiam banko LGT, kuris priklauso valdančiajai Lichtenšteino šeimai, darbuotojui, kad jis atskleistų 1400 indėlininkų, siejamų su mokesčių slėpimu, pavardžių.
