Europos miestai nori patys spręsti imigrantų problemas ir naudotis jų rėmimo bei integracijos fondais. Apie 130 pagrindinių Europos miestų paragino Europos Sąjungos (ES) institucijas suteikti vietos valdžiai didesnes galias sprendžiant imigracijos reikalus ir pagaliau pripažinti migracijos ekonominę naudą.
Kadangi ES ir pačių valstybių imigracijos politika labiausiai juntama miestuose, ją vykdanti vietos valdžia nori „aiškiai apibrėžto partnerio vaidmens“.
Šis 130 Europos miestų tinklo „Eurocities“ dokumentas yra atsakas į Europos Komisijos (EK) šią vasarą pasiūlytą „Stokholmo programą“, kuri ateinantiems 5 metams numato, kaip valstybės narės turi spręsti imigracijos, prieglobsčio suteikimo ir integracijos klausimus. Planui rudenį dar turi pritarti teisingumo ir vidaus reikalų ministrai, tačiau dėl šalių nesutarimų jis greičiausiai dar keisis.
„Eurocities“ pabrėžia, jog diskusija dėl imigracijos turi būti platesnė nei vien saugumo aspektai, be to, metas pripažinti migracijos naudą. Jei dabartinės demografinės ir migracijos tendencijos išliks, XXI amžiaus viduryje ES bus praradusi maždaug 65 mln. gyventojų. Tai labai atsilieps Europos darbo jėgai. 4 darbingo amžiaus asmenims teks 3 nedarbingo amžiaus asmenys (dabar 4 dirbantiesiems tokių tenka 2).
Be to, į pagalbos schemas reikia įtraukti ir migrantus iš ES šalių, pavyzdžiui, mokant juos kalbų. Dabar judrūs ES piliečiai negali gauti paramos, kuri suteikiama tik užsieniečiams, kurie nėra ES piliečiai. Pastaraisiais rūpinasi 825 mln. eurų ES integracijos fondas. Tai ypač aktualu tokiems miestams kaip Anglijos Bristolis, kuriame dauguma migrantų yra išeiviai iš Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių, o jie šiuo fondu pasinaudoti negali.
Naujausi skaičiai rodo, kad nedarbui sparčiai didėjant tokiose šalyse kaip Ispanija ir Airija migracija iš Rytų į Vakarus gerokai atslūgo. Jungtinėje Karalystėje labai sumažėjo iš naujųjų ES šalių, ypač Lenkijos, atvykusių piliečių darbo prašymų. 2007 metais per tris mėnesius tokių sulaukta 53 tūkst., o 2008-aisiais per tą patį laikotarpį – 29 tūkstančių.
Antra vertus, neužregistruotas ir masinis migrantų grįžimas namo. Iš kitur atvykę darbininkai, nepaisydami blogėjančios padėties darbo rinkoje, dažnai pasirenka geriau pasilikti, kad išsaugotų socialines garantijas. Prasta ekonominė padėtis ir didelis nedarbas jų šalyse taip pat atbaido nuo grįžimo.
Birželį Ispanija ir Rumunija susitarė, kad bedarbiai rumunai migrantai gali grįžti namo ir ten užimti laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje. Tačiau Bukareštui neseniai paskelbus griežtas taupymo priemones ir valstybės administravimo srityje panaikinus 10 tūkst. darbo vietų tokius planus, matyt, teks pamiršti.
