D. Tuskas ir kitų 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje renkasi į derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir siekia įtvirtinti paramą karo draskomai šaliai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įšaldžius karinę pagalbą Kyjivui.
Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį kreipdamasis į tautą užsiminė, kad svarsto galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.
„Šis Prancūzijos pasirengimas yra labai daug žadantis dalykas“, – žurnalistams Briuselyje sakė D. Tuskas ir pridūrė: „Turime šį pasiūlymą vertinti rimtai.“
Jis taip pat pakartojo raginimą Europai stiprinti savo gynybą nuo Rusijos.
„Vienas iš mūsų prioritetų turi būti koordinuoti visus mūsų pajėgumus Europoje ir iš tikrųjų sukurti vieną gerai koordinuotą karinę galią. Būtent tai gali suteikti mums aiškų pranašumą prieš Rusiją“, – teigė D. Tuskas.
„Europa turi priimti šį iššūkį, šias ginklavimosi varžybas ir jas laimėti“, – pridūrė jis.
Lenkija, NATO narė ir svarbi kaimyninės Ukrainos sąjungininkė, taip pat ribojasi su Rusijos eksklavu Kaliningrado sritimi ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.
E. Macronas sakė, kad pradės diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonių taikymo kitoms Europos valstybėms, po istoriniu jo pavadinto būsimu Vokietijos kancleriu matomo Friedricho Merzo raginimo išplėsti šį apsaugos „skėtį“.
F. Merzas, kurio centro dešinioji partija laimėjo rinkimus Vokietijoje, praėjusį mėnesį pareiškė norįs, kad su Prancūzija ir Jungtine Karalyste (JK), vienintelėmis Europos branduolinėmis galybėmis, neskaitant Rusijos, būtų aptartas „dalijimasis branduoliniais pajėgumais“.
Balandį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi priimti NATO branduolinius ginklus.
Atsakydama į tai Maskva įspėjo, kad imsis veiksmų „savo saugumui užtikrinti“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
