Lenkijos spauda trečiadienį paskelbė viešą lenkų intelektualų laišką Lenkijos valdžiai, kuriame raginama ieškoti dialogo su Lietuva, o ne toliau aštrinti tarpusavio santykius. Lietuvos intelektualai su tokiu raginimu į šalies valdžią ir visuomenę kreipėsi prieš porą mėnesių.
Atkuriamojo Seimo narys Ryšardas Maceikianecas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad toks raginimas yra natūralus. „Sakyčiau, kad jis netgi pavėluotas, nes didelė dalis Lenkijos politikų pasidavė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovų demagogijai ir kurstymams. Visa ši įtampa niekad nebuvo niekam kitam, išskyrus Valdemarą Tomaševskį, reikalinga“, – sakė jis.
Laiške rašoma: „Būdami giliai susirūpinę dėl informacijos, liudijančios drastišką lenkų ir lietuvių santykių regresą, norime išreikšti apgailestavimą dėl pastaraisiais metais nuolat blogėjančių santykių tarp Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos. Ieškodami taip susiklosčiusios situacijos priežasčių, kreipiamės ir į konstitucinius Lenkijos Respublikos valdžios organus, visų pirma – į užsienio reikalų ministrą poną Radoslawą Sikorskį, prašydami pradėti veiksmingą tarpusavio dialogą, paremtą supratimo ir pagarbos dvasia, pagrįstą ilgaamže abiejų šalių bendradarbiavimo ir raidos tradicija“.
Apeliuodami į bendrą abiejų tautų istoriją Lenkijos intelektualai teigia, kad konfliktavimas tarp šalių yra nenaudingas nei vienai iš jų. Jie ragina atsižvelgti į šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinį jautrumą daugeliui lenkų aktualiems klausimams ir įveikti abipusį nepatikėjimą.
Tikime, kad, pasiekę tokią tarpusavio santykių formą, galėsime ir toliau plėtoti veiksmingą bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Lietuvos, tarp šalių, kurios kadaise Abiejų Tautų Respublikoje sudarė lygiateisę sąjungą, o dabar yra Europos Sąjungos narės“, – rašo 22 intelektualai.
Apie tai, kad lietuvių ir lenkų paaštrėję nesutarimai yra galbūt naudingi Rusijai, yra užsiminę ir atvirai kalbėję daugelis Lietuvos politikų, visuomenininkų, žurnalistų. Įtampą tarp šalių ypač didino LLRA vadovų vieši pareiškimai ir Lenkijos diplomatų demaršai dėl Švietimo įstatymo, kuriame įtvirtinta nuostata, jog mokyklose su dėstomąja tautininkių mažumų kalba dalis dalykų bus dėstoma lietuviškai. Taip pat nerimsta ginčas dėl pavardžių rašybos asmens dokumentuose.
Taip pat skaitykite:
Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (III)
Lietuvos lenkai palikti Kremliaus globai?
V. Baltraitienė: lietuvių ir lenkų nesantaika suinteresuota „trečioji šalis”