Su jos pagalba Rytų Europos šalių migrantai galės iškart pradėti mokytis ir dirbti, o taip pat vos po metų pateikti prašymą nuolatiniam leidimui gyventi. Tokiu būdu, migrantai turės itin geras galimybes gauti Lenkijos pilietybę, kuri jiems atvers kelią ir į visą Europos Sąjungą.
Pretendentu į „lenko kortą“ gali tapti kiekvienas, kuris atvyksta iš buvusios sovietinės respublikos, nors kiek kalba lenkiškai ir galimai turi lenkiškas šaknis. Jeigu pretendentas „neranda“ lenkiškų šaknų, tai jis „turi turėti šalies kultūros suvokimą“ ir įrodyti tai Lenkijos kultūros asociacijoje. Remiantis tokiais kriterijais, beveik kiekvienas gali atitikti šiuos standartus. Patikros proceso metu lenkų konsulas tikrina dokumentus, lenkų kalbos įgūdžius ir užduoda kelis klausimus apie kultūrą.
200 tūkst. kortos savininkų, dar milijonas prašymų
Galimybėmis, kurias suteikia „Karta Polaka“, naudojasi daugiausiai baltarusiai ir ukrainiečiai, teigiama „Die Welt“. Nuo paskelbimo apie dokumentą 2008-aisiais momento, Lenkijos URM išdavė daugiau nei 200 tūkst. kortų, daugiausiai Baltarusijos (95 tūkst.) ir Ukrainos (87 tūkst.) gyventojams. Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek tų žmonių iš tiesų turi lenkiškas šaknis. Leidinyje tvirtinama, kad lenkų URM planuoja išduoti apie milijoną tokių dokumentų.
Vyriausybė tobulina ir reformuoja įstatymą
Kol kas tik 5 tūkst. iš 200 tūkst. „lenko kortos“ savininkų pateikė prašymą dėl nuo leidimo nuolatiniam gyvenimui, o Lenkijos vyriausybė ėmėsi „Karta Polaka“ įstatymo reformų. Nuo šių metų pradžios valdžia vilioja naujus interesantus atvykti į Lenkiją siūlydama jiems kasmėnesines pašalpas, pagalbą ieškant vietos apsistoti ir nemokamus kursus – už tai reikalaujama tik persikelti į Lenkiją. Lenkijos valdžia tikisi, kad šie papildomi siūlymai padės privilioti dešimtis tūkstančių gyventojų į šalį.
„Karta Polaka“ kaip greičiausias būdas patekti į ES
Šimtams tūkstančių žmonių šis dokumentas gali tapti „bilietu“ į visas ES šalis, su kurio pagalba galima pasiekti Vakarus. Anot leidinio „Die Welt“, tai nelabai jaudina lenkų valdžią: įstatymas nenumato informacijos rinkimo, kaip kortos gavėjas planuoja ja naudotis ateityje.
Įstatyme yra tik aptakiai nurodoma, kad „Lenkijos valdžia jaučia moralinę skolą prieš lenkus, gyvenančius užsienyje, nes milijonai lenkų po Antrojo pasaulinio karo buvo priversti gyventi Sovietų Sąjungos teritorijoje“.
Ekonominiai skaičiavimai: „nenormalus“ darbo jėgos poreikis Lenkijoje
Visų pirma, anot „Die Welt“, už „Karta Polaka“ slypi ekonominiai skaičiavimai. Daug lenkų – visų pirma jaunimo – po stojimo į ES išvyko į Vakarus ieškodami didesnio uždarbio ir geresnių darbo sąlygų. Tokiomis sąlygomis Lenkijos ekonomika „traška“ – labiausiai darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Siekiant išsaugoti dabartinius ekonominius rodiklius, Lenkijos ekonomikai yra būtini 5 mln. migrantų iki 2050-ųjų, skelbia viena iš didžiausių lenkų darbdavių sąjungų, kurios remiasi nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis. Darbo jėgos poreikis kaimyninėje valstybėje išlieka „nenormaliai didelis“, todėl „lenko korta“ gali būti žaidžiama vis dažniau.
