"Mūsų pasitarimas yra atsakas į nepaprastąją situaciją, su kuria susidūrė Bažnyčia", - sakė vyskupų konferencijos atstovas žiniasklaidai tėvas Jozefas Klochas.
"Situacija yra labai sudėtinga, vyskupai nebegali daugiau tylėti", - sakė jis per spaudos konferenciją.
Pasak jo, vyskupai mėgins surasti "ilgalaikį sprendimą, numatantį, kaip elgtis su slaptųjų tarnybų bylomis", kurias dabar saugo ir prižiūri Nacionalinio atminimo institutas.
Kaip ir daugelis buvusių komunistinių valstybių, Lenkija 1989 metais žlugus komunizmui neatvėrė savo slaptųjų archyvų. Ji pasirinko kitą kelią, mėgindama sutaikyti po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusio komunistinio režimo šalininkus ir priešininkus.
Bažnyčios negebėjimas susidoroti su komunistine praeitimi suskaldė Lenkijos visuomenę ir pačią Bažnyčią.
Daugelis Lenkijos gyventojų mano, kad jau per vėlu atverti visuomenei slaptuosius archyvus. Kiti labiausiai abejoja jų patikimumu. Nemažai istorikų mano, jog kai kurios bylos galėjo būti specialiai sufabrikuotos, siekiant apkaltinti bendradarbiavimu nekaltus asmenis.
Kiti, tarp jų ir Lenkijos ministras pirmininkas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), piktinasi, kad slaptųjų tarnybų pareigūnai lieka nenubausti, o žmonės, kuriuos jie grasinimais ir šantažu privertė bendradarbiauti, šiandien yra kalami prie gėdos stulpo.
L. Kaczynskis šią savaitę sakė ketinantis pasiūlyti įstatymą, pagal kurį būtų baudžiami tik slaptųjų tarnybų pareigūnai, o ne jų informatoriai.
REKLAMA
