Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro šeštadienį pareiškė ketinantis pradėti oficialų procesą dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos – pirmosios pasaulyje įpareigojančios priemonės, kuria siekiama užkirsti kelią ir kovoti su smurtu prieš moteris, pradedant išprievartavimu santuokoje ir baigiant moterų lytinių organų žalojimu.
Z. Ziobro teigimu, konvencijoje esama „ideologinio pobūdžio“ nuostatų.
Toks jo planas sukėlė nepasitenkinimą tiek Lenkijoje, tiek užsienyje; Europos Sąjunga ir Europos Taryba dėl to išreiškė apgailestavimą ir nerimą, o tūkstančiai žmonių visoje Lenkijoje išėjo į gatves.
Tačiau Lenkijos premjero kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas privačiai naujienų televizijai „Polsat“ pirmadienį sakė, kad „nėra jokio oficialaus, nedviprasmiško sprendimo dėl Stambulo konvencijos“.
Jam antrino ir valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atstovas Radoslawas Fogielis. Jis taip pat nesureikšmino teisingumo ministro ketinimų ir sakė, kad „emocionali reakcija [į planus trauktis] yra tikrai skubota“.
PiS anksčiau yra pareiškusi abejonių dėl konvencijos nuostatų, susijusių su lyčių studijų įvedimu mokyklose. Vis dėlto nėra aišku, ar vyriausybė galiausiai pritars Z. Ziobro ketinimams.
„Klaidinantys argumentai“
Ankstesnė Lenkijos centristinė vyriausybė Stambulo konvenciją pasirašė 2012 metais. Ji buvo ratifikuota 2015 metais – tuomet Z. Ziobro konvenciją pavadino „išsigalvojimu, feministine išmone, kuria siekiama pateisinti gėjų ideologiją“.
Stambulo konvenciją inicijavo Europos Taryba – seniausia žemyno žmogaus teisių organizacija.
Apie ketinimus trauktis iš konvencijos Z. Ziobro prabilo artėjant planuojamam Lenkijos vyriausybės pertvarkymui. Kai kurie analitikai sako, kad jis naudojasi grasinimu pasitraukti iš sutarties siekdamas naudos derybose.
Sutartyje nėra aiškiai minimos homoseksualų santuokos, visgi tai nesustabdė neigiamos Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos reakcijos.
Europos Komisijos atstovas naujienų agentūrai AFP sekmadienį sakė, kad Briuselis „apgailestauja, kad toks svarbus dalykas kai kuriose šalyse narėse iškraipytas klaidinančiais argumentais“.
Jis pridūrė, kad Bendrija „tęs savo pastangas užbaigti ES prisijungimą“ prie konvencijos ją ratifikuojant. ES ją pasirašė 2017 metais.
Varšuva jau yra surėmusi ietis su EK dėl Lenkijos teismų sistemos reformų, kurioms pritarė neseniai perrinktas prezidentas Andrzejus Duda.
