Ši teisėjų drausminės kontrolės įstaiga kėlė daugiausia ginčų tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) institucijų, Briuseliui teigiant, kad ji mažina teismų nepriklausomybę.
Europos Komisija buvo perspėjusi Lenkiją, jog ji, be kitų dalykų, turės panaikinti šią kolegiją, kad galėtų gauti maždaug 35 mlrd. eurų finansavimą iš ES Atsigavimo fondo.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasiūlė įstatymą dėl kolegijos panaikinimo, vildamasis padaryti galą šiam ginčui. Įstatymui dar turi pritarti Senatas.
Tačiau kritikai ir teisėjų grupės sakė, kad tekste neatsižvelgta į susirūpinimą keliančius klausimus dėl teismų sistemos politizavimo.
„Šis įstatymo projektas neatitinka Europos Komisijos sąlygų“, – sakė opozicijos įstatymų leidėja Barbara Dolniak, pavadinusi teisėjų drausminės kontrolės sistemos panaikinimą „iliuzija“.
Dauguma balsavusiųjų už kolegijos panaikinimą yra valdančiosios konservatyvios partijos nariai.
ES ir Varšuva jau ilgą laiką ginčijasi dėl šalies teismų nepriklausomumo ir teisinės valstybės principų Lenkijoje.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas spalio mėnesį skyrė Lenkijai 1 mln. dolerių per dieną baudą už atsisakymą sustabdyti Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos veiklą.
Dabar baudų suma jau viršija 200 mln. eurų.
Praėjusią savaitę Lenkija pareiškė, jog tikisi netrukus gauti užblokuotas lėšas iš ES Atsigavimo fondo.
Tačiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad „prieš išmokant lėšas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“, Lenkija turės įrodyti, jog įvykdė būtinas sąlygas.
Pasak Europos Komisijos, be Drausmės bylų kolegijos panaikinimo, Lenkija turi reformuoti drausminimo sistemą ir leisti teisėjams, kurių atžvilgiu buvo priimti Drausmės bylų kolegijos sprendimai, grįžti į darbą.
Pirmadienį į darbą buvo grąžintas teisėjas, nušalintas nuo pareigų už prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų sistemos reformų kritiką.
U. von der Leyen ateinančią savaitę lankysis Lenkijoje.
