Jau pasitaikė atvejų, kuomet buvo užpulti užsieniečiai, o Žyrarduvo mieste (Varšuvos priemiestis) „patruliai“ surengė pogromą hostelyje, kur gyvena iš kitų šalių atvykę darbininkai.
„Viskas pasikeitė labai staiga, prasidėjo užpuolimai“
Pirmoji informacija apie „piliečių patrulius“ Lenkijoje pasirodė rugsėjo 10-ąją. Keliuose nedideliuose miesteliuose žmonės išėjo į gatves po MMA kovotojo ir veikėjo soc. tinkluose Rafalo Podejmos kvietimo.
Vyras ašarodamas pareiškė, kad migrantai atima iš lenkų laisvę, prievartauja lenkes, fotografuoja lenkų vaikus.
„Mes nebijome mirties, nes esame husarų palikuoniai, mes vikingų palikuoniai, jų dvasia mumyse. O dvasia niekad nemiršta, prisiminkite tai“, – pareiškė jis.Tokias emocijas jam sukėlė Sremo mieste (Vidurio Lenkija) kilęs konfliktas, kuomet atvykėliai iš Pietų Amerikos stipriai sumušė du lenkus.
MOST kalbintas ekspertas Kondradas Dulkowskis paaiškino, kad pirmąją protestų prieš migrantus dieną Rasistinio ir ksenofobinio elgesio stebėjimo centras sulaukė pranešimų iš Sreme gyvenančių atvykėlių – po jų namų langais rinkosi dešimtys agresyviai nusiteikusių žmonių grupių.
Po šio įvykio „civilių patruliai“ pradėjo rinktis ir kituose Lenkijos miestuose. Anot K. Dulkowskio, iš pradžių „patruliai“ planavo tiesiog vaikščioti gatvėmis ir „sekti tvarką“. Pirminė idėja buvo itin dora – patruliavimas be jokių keiksmažodžių, alkoholio ar narkotikų. Tačiau netrukus pasipylė smurtas: Zabže buvo sumušti romai, Žyrarduve „patruliai“ užpuolė hostelį su migrantais.
Ukrainiečių, azerbaidžaniečių ir kartvelų bendrabutį lenkų nacionalistai atakavo rugsėjo 21-ąją. Kelios dešimtys jaunuolių susirinko prie vietos apgyvendinimo įstaigos. Pirmosios aukos – trys alkoholį netoliese esančiame parkelyje vartoję kartvelai. Vėliau grupė asmenų įsiveržė į hostelį, naikino gyventojų turtą.
Smurtas prieš atvykėlius suaktyvėja išplitus melagingoms naujienoms
Eksperto teigimu, „civilių patruliai“ pastebėti daugelyje Lenkijos miestų, o ten, kur jų dar nėra, yra aktyviai agituojami burtis. Dažniausiai tokios akcijos organizuojamos spontaniškai ir greit baigiasi. K. Dulkowskio teigimu, labai dažnai tokios akcijos organizuojamos po melagingų naujienų apie sumušimus, kuriuos tariamai surengia užsieniečiai.
Pavyzdžiui, viename iš miestelių buvo paskleista žinia, kad grupė ukrainiečių tariamai kažką mirtinai sumušė. Iš tiesų tai muštynės buvo, tačiau ir auka ir jį sumušęs asmuo buvo lenkai, o ginčo priežastis – finansiniai įsipareigojimai tarp konfliktuojančių asmenų.
2022-ųjų rudenį Varšuvoje nežinomas asmuo padūrė peiliu lenką. Internete išplito vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame už kadro kalbėjo ukrainietis. Žmonės taip norėjo permesti kaltę ant „atvykėlio“, kad net policijai išaiškinus nusikaltimą ir sulaikius tikrąjį žmogžudį – lenkų tautybės – daug žmonių atsisakė tuo tikėti ir kaltino ukrainiečius.
Anot eksperto, anksčiau taip pat pasitaikė absurdiškų situacijų, kuomet Lenkijos pasienio su Ukraina miestuose tik pradėjo kurti pirmieji pabėgėliai nuo karo.
Tada buvo paskleisti gandai, kad tarp jų yra „tamsiaodžiai užsieniečiai, migrantai, kuriems nepavyko patekti į ES teritoriją per Baltarusijos-Ukrainos sieną“. Kaltinimai buvo absurdiški: paskleista melaginga informacija apie migrantų šturmuojamas mokyklas, kuriose gyveno nuo karo pabėgusios ukrainietės, nėščiųjų prievartavimus ir pan.
„Aišku, ten buvo tamsiaodžių žmonių, – MOST cituojamas K. Dulkowskis. – nuo karo bėgo ir Ukrainoje gyvenę, dirbę ten ar mokęsi užsieniečiai. Ten taip pat buvo savanoriai iš Vokietijos, juos taip pat puldinėjo tie „patruliai“.
K. Dulkowskio vadovaujamo centro darbuotojams teko ieškoti „Telegram“ grupių, kuriose „patruliai“ koordinavo savo veiksmus, infiltruotis į jas ir realiu laiku perduoti informaciją policijai apie tai, kur jie šiuo metu yra, kokiu automobiliu važiuoja, ar ginkluoti.
