Į Vakarų Europą susiruošę Lietuvos keliautojai priversti kirsti didžiulės kaimynės Lenkijos teritoriją. Dar prieš nepilną dešimtmetį Lenkijos keliai buvo dideliu išbandymu mūsų vairuotojams. Dar ir dabar juos keiksnoja kas tik netingi. Tačiau, panašu, visai be reikalo. Prasti Lenkijos keliai jau tampa istorija.
Statistika: Lenkijos keliai vis dar pavojingi
Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaitoje teigiama, kad Lenkijos keliai yra vieni pavojingiausi Europoje. Kiekvienais metais kaimyninės Lenkijos keliuose žūsta 14 iš 100 tūkstančių šalies gyventojų. Tai daugiau trečiojo pasaulio šalims būdingas rodiklis, bet tai nėra pati blogiausia situacija ES. Pavojingesni yra Slovakijos, Graikijos ar Latvijos keliai.
Ekspertai ne vieną kartą svaidėsi perspėjimais, kad avarijos ir toliau bus viena pagrindinių lenkų mirtingumo priežasčių. Panašu, Lenkijos valdžia tai suprato ir dar prieš gerus penkis metus įsuko sunkiai suvokiamo masto kelių statybos ir rekonstrukcijos mašiną. Lenkai į kelius investuoja milijardus. Iki 2012 metų kelių infrastruktūrai lenkai kasmet žada skirti po 30 milijardų zlotų iš įvairių finansavimo šaltinių.
Neigiamas emocijas gali sukelti milžiniški srautai
Rugsėjo pradžioje atostogauti į Daniją vykęs trisdešimtmetis Mindaugas Svetaka pastebėjo, kad net ir prastai infrastruktūriškai išplėtotoje Lenkijos dalyje prie Lietuvos sienos keliai yra tvarkingai paženklinti, rekonstruojamos sankryžos. Nepatogumų dabar, pasak Mindaugo, kelia tik tai, kad visa Lenkija tapusi milžiniška statybų aikštele. Įvertinus eismo apribojimus ir milžiniškus automobilių bei sunkvežimių srautus itin nukenčia vidutinis važiavimo greitis. Įpratimo reikalauja ir Lenkijos vairuotojų manieros.
Mūsų pašnekovas pastebėjo, kad Lenkijos vairuotojai dauguma atvejų yra mandagesni už lietuvius. Jie akyliau stebi situaciją aplinkui, esant reikalui praleidžia lenkiančias mašinas pasitraukdami į šalikelę. Pasak lietuvio, jei mūsų krašte vairuotojai būtų tokie patys dėmesingi ir paslaugūs, avarijų Lietuvoje būtų mažiau.
Lenkijos lenktynininkas Pawel Hildebransky, vertindamas eismo kultūrą savo šalyje pastebėjo, kad situacija gerėja kiekvienais metais. Sportininkas siūlo nepamiršti, kad Lenkijos krašto keliuose vis dar pasitaiko nedrausmingų pėsčiųjų ir dviratininkų, kurie sutemus gali įvaryti daug baimės. O tai, kad lenkai ne visur laikosi nustatyto greičio režimo, lenktynininkas juokais nurašė slaviškai prigimčiai. Tiesa, Pawel Hildebransky pastebi, kad su šia problema kovoti padeda intensyviai diegiami stacionarūs greičio matuokliai.
Didžiausia problema - milžiniški tranzitinio transporto srautai. Tolimų reisų vairuotojas Vidas Plytnikas guodėsi, kad stengiantis išlaikyti padorų vidutinį greitį, krašto keliais tenka važiuoti taip, kad prasilenkdami sunkvežimiai vos nesusidaužia veidrodėliais. Sunkiasvoriai automobiliai neretai erzina ir greičiau važiuoti bandančius lengvųjų automobilių vairuotojus, todėl, esant galimybei, jis stengiasi rinktis mokamas magistrales.
Mokamų kelių daugėja
Per Lenkija keliaujantys lietuviai vis dažniau stengiasi didžiąją savo maršruto dalį pravažiuoti mokamais keliais. Mūsų kalbintas Mindaugas Svetaka maršrutą dėliojosi rinkdamasis mokamus greitkelius. Pasak pašnekovo, jais galima važiuoti ir greitai, ir patogiai. Vyras pastebėjo, kad mokamose magistralėse beveik nematyti greitį matuojančių policijos pareigūnų, todėl transporto srautas čia juda gerokai greičiau. Gali būti, kad tai sąmoningas žingsnis, siekiant į šiuos kelius privilioti daugiau keliautojų.
Čia palengvinama piniginė- greitkelio kontrolės punktas. M. Svetakos nuotr.
Lenkai tikisi, kad jau 2012 metai jų šalyje bus daugiau nei 1000 kilometrų mokamų greitkelių. Dar tik įstojus į ES Lenkijos buvo pradėti tiesti A1 (Gdansk- Gorzycki), A2 (Swiecko- Kukuryki) ir A4 (Jedrzychowice- Korczowa). Tiesa, jie yra skirti Baltijos jūros regiono-Čekijos, Vokietijos-Baltarusijos ir Vokietijos-Ukrainos transporto koridoriams, tad mums šios magistralės tėra aktualios tik nuo vidurinės Lenkijos dalis.
Lietuvai svarbiais turėtų tapti rekonstruojami keliai S8 ir S61. Iš Varšuvos į Bialystoka vedančio S8 planuojamas ilgis bus 780 km. 2014 metais baigti planuojamas greitkelis ties Ostrow Mazowiecka įsijungtų į S61 kelią, kuris tęsis iki Lietuvos sienos.
Visur matomi statybų ženklai. M.Svetakos nuotr.
Mokami keliai Lenkijai garantuoja ir dar vieną pliusą - tai užtikrintos reguliarios įplaukos į šalies biudžetą. Atsižvelgus į įspūdingus tranzitinio transporto srautus, tai tikrai nebūtų smulkmena. Kaip pavyzdį galime paminėti, kad sėkmingiausiai mokamus kelius eksploatuojanti Ispanija kasmet iš tokio kelių mokesčio surenka 46 procentus nacionalinio kelių biudžeto.
Lenkijos keliai tapo geidžiamu kąsniu verslui
Į krizės išvengusios Lenkijos kelius dairosi ir didžiosios pasaulio bendrovės. Šioje srityje būtą ir skandalų. Net iki Briuselio ir paties M. Barosso buvo eskaluojami ginčai dėl kinų bendrovės „China Overseas Enginering Group Company". Pastaroji Pekino valdžios proteguojama bendrovė buvo laimėjusi keletą kelių tiesimo konkursų, tačiau paaiškėjo, kad kinai akivaizdžiai dempingavo kainas.
Lenkijos keliai tapo geidžiamu kąsniu viso pasaulio bendrovėms. M. Svetakos nuotr.
Į Lenkijos kelius pavydžiai dairosi ir lietuviai. Lietuviška „Tiltra group“ turi keletą įmonių Lenkijoje, o viena iš šių įmonių tiesia keliolikos kilometrų ilgo magistralės A1 atkarpą. Teigiama, kad šio sandorio vertė yra panaši, kaip pusė metinio visos Lietuvos kelių biudžeto.
Na o mes, ypač tie, kurie per Lenkija važiuojame kokį kartelį per tris metus, vis dar inertiškai keiksnojame kaimyninės šalies kelius. Taip, ten už Lazdijų ar Kalvarijos prasideda milžiniška statybų aikštelė, tenka pastovėti kamščiuose. Tačiau jau dabar važiuoti yra daug patogiau. Ir kas žino, gal po kokių penkių metų Lenkiją bus galima rodyti kaip pavyzdį, kaip reikia investuoti į kelių infrastruktūrą. Patikėkite, mes ten važiuosime ne tik patogiai, bet ir drūčiai papildysime kaimyninės valstybės biudžetą privažiavę prie mokamo kelio kontrolės punkto.
