Lenkijoje sekmadienį vyksta naujo parlamento rinkimai. Apklausos rodo, kad valdžioje turėtų likti dešinioji liberali premjero Donaldo Tusko Piliečių platforma (PO). Lenkijoje nuo 1989-ųjų nė vienai partijai nėra pavykę laimėti rinkimų antrą kartą iš eilės.
Antroji vieta rinkimuose prognozuojama nacionalkonservatyviai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamai Jaroslawo Kaczynskio.
Balsavimo teisę šalyje turi 30 mln. rinkėjų, renkami 460 parlamentarų. Rinkimų punktai duris užvers 21.00 val. Netrukus po to turėtų paaiškėti pirmosios tendencijos, už ką balsavo lenkai.
Remiantis apklausomis, prie balsadėžių ketina ateiti mažiau nei 50 proc. rinkėjų. Šalies prezidentas Bronislawas Komorowskis penktadienį savo kalboje per televiziją ragino gyventojus dalyvauti rinkimuose.
Instituto „TNS OBOP“ apklausa rodo, kad PO gali tikėtis 39,5 proc. balsų. „PiS“ prognozuojamas 29,1 proc. rinkėjų pasitikėjimas. Didelius šansus patekti į parlamentą turi dar trys partijos – Kairiųjų demokratų sąjunga (SLD), Valstiečių partija (PSL) bei naujai įkurtas Palikoto palaikymo judėjimas (RPP).
Tiesa, politologai įspėja, kad rinkimų rezultatai gali smarkiai skirtis nuo apklausų rezultatų. Prieš pat rinkimus daugiau kaip 20 proc. lenkų dar nebuvo apsisprendę, už ką balsuoti.
38,5 mln. gyventojų turinti Lenkija santykinai gerai atlaikė globalią finansų krizę. Ji yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) narė, kuriai pavyko išvengti recesijos.
Jei D. Tuskas laimės rinkimus, jis bus pirmasis antrajai kadencijai perrinktas Lenkijos premjeras po demokratinių permainų 1989-aisiais. Rinkimų kampanijos metu jis pateikė save kaip žmonėms artimą pragmatiką, rašo „www.zeit.de“. Reformos neturi būti skausmingos, vis kartojo D. Tuskas. Jis teigė norįs lenkams garantuoti šiltą vandenį vandentiekyje, o ne ideologines vizijas.
Baigdamas rinkimų kampaniją, premjeras penktadienį pabrėžė, kad būtina apsaugoti Lenkiją nuo finansų sistemos žlugimo. Jis žadėjo milijardinę paramą iš Europos Sąjungos (ES) fondų. D. Tusko vyriausybė planuoja išsikovoti iš Briuselio iki 30 mlrd. zlotų (apie 67,5 mlrd. eurų), kurie padės toliau modernizuoti šalį. „Pas mus nebuvo masinių atleidinėjimų ir bankrotų“, – gyrė D. Tuskas savo vyriausybės veiksmus kovoje su ekonomine krize.
Užsienio politikoje D. Tuskui pavyko sušvelninti santykius su abiem didžiosiom kaimynėm – Vokietija ir Rusija. Su kanclere Angela Merkel jį netgi sieja draugiški santykiai. Nepaisydamas opozicijos, kuri kaltina D. Tuską nuolaidžiavimu kaimynams, kritikos, premjeras ketina tęsti savo užsienio politikos kursą.
Rimčiausias D. Tusko priešininkas J. Kaczynskis, kuris jau vadovavo vyriausybei 2006–2007 metais, rinkimų kampanijos metu taip pat pristatė save kaip stiprų vadovą. Tačiau jis dėmesį sutelkė į konservatyvias katalikiškas vertybes ir savo sugebėjimą nesileisti įbauginamam didžiųjų kaimynių Vakaruose.
J. Kaczynskis, be kita ko, žadėjo rinkėjams geresnę ekonominę ateitį. „Lenkija nusipelnė gyventi geriau“, – toks buvo jo rinkimų kovos moto. J. Kaczynskis kaltino D. Tusko vyriausybę gilinant socialinę atskirtį šalyje.
