Prabėgus vos keturioms dienoms po to, kai praėjusiais metais Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partija pralaimėjo pirmalaikius parlamento rinkimus, iždo ministras Wojciechas Jasinskis anuliavo savo partijos lyderio bei premjero Jaroslawo Kaczynskio pirmosios partijos „Centro susitarimas“ skolas, skelbia „Warsaw Voice“.
Tos skolos siekė 693 tūkst. zlotų. Iždo ministras atkakliai tikina, jog neprisimena, kad pasirašė skolą anuliuojančius dokumentus ir teigia, jog šiaip ar taip skolos išsireikalauti būtų nepavykę, nes partija neturėjo jokio turto. Partija „Centro susitarimas“ buvo išregistruota 2007 metų rugpjūčio 9 dieną. „Centro susitarimas“ buvo centristinė krikščionių demokratų partija. Skola kaupėsi nuo pat dešimtojo dešimtmečio pradžios daugiausiai dėl neišmokėtos partijos būstinės Varšuvoje nuomos bei neapmokėtų telefono sąskaitų. Lapkričio 14 dieną turėjo vykti teismo procesas, tačiau iždo ministras dar iki to pasiskubino anuliuoti savo bendražygio skolas.
Kyla klausimas, kodėl skola buvo anuliuota nesulaukus teismo posėdžio bei keičiantis vyriausybės. Kaip žinia, rinkimus pralaimėjusi „Teisės ir teisingumo“ partija ministro pirmininko kėdę užleido „Pilietinės platformos“ lyderiui Donaldui Tuskui.
Šiuo metu Iždo ministerijos teisininkai tiria, ar buvęs ministerijos vadovas, anuliuodamas skolas, nenusižengė įstatymams. Remiantis 42 Viešųjų finansų įstatymo straipsniu, skolas Valstybės iždui galima anuliuoti tik tokiu atveju, jei įmanoma įrodyti, jog skolos atgauti yra nebeįmanoma.
Pats buvęs premjeras J. Kaczynskis teigia nematantis nieko keisto, jog skolos buvo anuliuotos. Jo teigimu, tai yra įprastinė procedūra. „Politinės partijos praėjusiame dešimtmetyje buvo itin vargingos ir dauguma jų buvo įklimpusios į skolas, kurios rutiniškai buvo anuliuojamos“ – teigė J. Kaczynskis. Tiesa, buvęs premjeras veikiausiai pamiršo savo veiksmus 1997 metais, kai itin aštriai kritikavo tuometinio finansų ministro Mareko Belkos sprendimą anuliuoti skolas Socialdemokratų partijai. J. Kaczynskis teigia, kad toks žingsnis yra ne kas kita, o politinė korupcija.
Tačiau, kaip dažnai atsitinka politikoje, priešininkams yra taikomi žymiai griežtesni reikalavimai nei sau pačiam ir, neišsiėmus rąsto iš savo akies, bandoma ieškoti šapelio priešininko akyje.
