Pagal šį dekretą mokytojai nebegali duoti privalomų namų darbų vaikams nuo pirmos iki trečios klasės. Ketvirtoje–aštuntoje klasėse namų darbai nuo šiol neprivalomi ir neskaičiuojami į pažymius. Šis pokytis labai patinka moksleiviams, tačiau tėvai nėra vieningos nuomonės, skelbia portalas „Independent“.
Nuomonės dėl Vyriausybės sprendimo išsiskyrė
Diskusijos dėl tinkamo namų darbų kiekio paplitusios visame pasaulyje. Kai kurie tyrimai parodė, kad namų darbų nauda jauniausiems mokiniams yra menka, tačiau kiti ekspertai teigia, kad namų darbai gali padėti mokytis mokymosi įpročių ir akademinių sąvokų.
Vienuolikmetė Olė dėl šio sprendimo neslepia džiaugsmo. Ji tikisi turėti daugiau laisvo laiko savo pomėgiams po to, kai Lenkijos vyriausybė nurodė griežtai apriboti namų darbų kiekį žemesnėse klasėse.
„Esu laiminga“, – sakė penktokė, gyvenanti Varšuvos priemiestyje su tėvais ir jaunesniais broliais bei seserimis.
„Dauguma žmonių mano klasėje rytais nusirašydavo darbą nuo ko nors, kas buvo atlikęs namų darbus, arba iš interneto. Taigi tai neturėjo prasmės“, – sakė ji.
Jos tėvas Pawelas Kozakas, taip pat palaikantis šį sprendimą, sakė: „Jei tai yra kažkas, dėl ko mokiniams labiau patiks mokytis, tai tikriausiai bus naudinga ir mokiniams, ir mokyklai“.
Tačiau penktokės mama Magda Kozak buvo skeptiška.
„Nesu patenkinta, nes (namų darbai) yra būdas įtvirtinti tai, kas išmokta, – sakė ji. – Tai padeda neatsilikti nuo to, ką vaikas iš tikrųjų išmoko ir kas vyksta mokykloje“.
Olės trečiokas brolis Julianas sako, kad abejose pusėse mato ir gerų ir blogų aspektų.
Likęs pasaulis atidžiai stebės Lenkijos rezultatus
Lenkijos švietimo sistemoje buvo atlikta keletas prieštaringai vertinamų pertvarkų. Beveik kiekviena nauja vyriausybė bandė daryti pokyčius, o daugelis mokytojų ir tėvų sako, kad dėl to jie buvo sutrikę ir nusivylę. Pavyzdžiui, nuvertus komunizmą, šalyje įvestos vidurinės mokyklos. Vėliau, valdant paskutinei vyriausybei, buvo sugrąžinta ankstesnė sistema. Daugiau nesutarimų kilo pastaraisiais metais, kai naujuose vadovėliuose pradėtos propaguoti konservatyvios pažiūros.
Jau daugelį metų mokytojai bėga iš švietimo sistemos dėl mažų atlyginimų ir politinio spaudimo. Dabartinė vyriausybė bando didinti mokytojų atlyginimus ir pažadėjo kitų pokyčių, kuriems mokytojai pritaria.
Tačiau Lenkijos mokytojų profesinės sąjungos vadovas Sławomiras Broniarzas teigė, kad nors ir pripažįsta, jog reikia palengvinti mokiniams tenkančią naštą, naujosios namų darbų taisyklės yra dar vienas atvejis, kai pokyčiai primetami iš viršaus, tinkamai nepasitarus su pedagogais.
„Apskritai mokytojai mano, kad tai įvyko per greitai, per skubotai“, – sakė jis.
Jis teigė, kad namų darbų panaikinimas gali padidinti mokymosi atotrūkį tarp vaikų, kurie turi didelę paramą namuose, ir vaikų iš skurdesnių šeimų, kurie gauna mažiau paramos ir turi mažesnius lūkesčius. Vietoje to jis ragino plačiau keisti visą mokymo programą.
Pokyčių imtasi vieno drąsaus berniuko dėka
Namų darbų pertvarka įgavo pagreitį pernai prieš parlamento rinkimus, kai 14-metis Maciekas Matuszewskis per rinkimų kampanijos mitingą atsistojo ir auditoriją D. Tuskui pasakė, kad vaikai „neturi laiko ilsėtis“. Berniukas sakė, kad jų teisės pažeidžiamos, nes savaitgaliais yra užduodama per daug namų darbų, o pirmadieniais – per daug testų mokykloje.
Nuo to laiko D. Tuskas rodė M. Matuszewskį socialinės žiniasklaidos vaizdo įrašuose ir pavertė jį staigių pokyčių veidu.
Švietimo ministrė Barbara Nowacka sakė, kad tai ją paskatino atlikti vaikų psichikos sveikatos tyrimus. Ji sakė, kad iš įvairių stresų, su kuriais susiduria vaikai, „greičiausiai galima pašalinti namų darbų naštą“.
Žymus Suomijos pedagogas ir rašytojas Pasi Sahlbergas teigė, kad namų darbų vertė priklauso nuo to, kokie jie yra ir kaip jie susiję su bendru mokymusi. Namų darbų poreikis gali būti „labai individualus ir priklausyti nuo konteksto“.
„Turime pasitikėti mokytojais, kad jie nuspręstų, kas yra naudinga kiekvienam vaikui“, – sakė P. Sahlbergas.
Pietų Korėja ir JAV taip pat reguliuoja namų darbų kiekį
Pietų Korėjoje 2017 m. pradinėse mokyklose buvo nustatyti namų darbų limitai, susirūpinus, kad vaikai patiria per didelį spaudimą. Vis dėlto paaugliai šioje švietimo srityje besispecializuojančioje šalyje dažnai ilgai pluša naktimis ir samdo korepetitorių, kad įvykdytų sudėtingų stojimo į mokyklas ir universitetus testų reikalavimus.
JAV mokytojai ir tėvai patys sprendžia, kiek namų darbų skirti. Kai kuriose pradinėse mokyklose visiškai atsisakyta namų darbų, kad vaikai turėtų daugiau laiko žaisti, dalyvauti įvairiose veiklose ir leisti laiką su šeima.
JAV mokytojų profsąjungų išplatintose gairėse rekomenduojama skirti apie 10 minučių namų darbų kiekvienoje klasėje. Taigi 10 minučių pirmoje klasėje, 20 minučių antroje klasėje ir t. t.
Norint kažką išmokti, svarbiausia – praktikuotis
COVID-19 pandemija ir jaunimo psichikos sveikatos krizė apsunkino diskusijas apie namų darbus. JAV, kai kuriose vietovėse uždarius mokyklas ilgesniam laikui, labai pablogėjo mokymosi rezultatai, kurie dažnai buvo sprendžiami korepetitoriais ir kitomis intervencinėmis priemonėmis, apmokamomis iš federalinių lėšų, skirtų pandemijos padariniams likviduoti.
Tuo pat metu padidėjęs dėmesys mokinių gerovei paskatino kai kuriuos mokytojus apsvarstyti alternatyvius metodus, įskaitant mažesnį namų darbų kiekį arba pasirenkamus namų darbus.
Suomijoje gyvenantis P. Sahlbergas sakė, kad vaikams yra svarbu suprasti, jog norint ką nors išmokti „paprastai reikia praktikuotis, daug praktikuotis“.
Jei namų darbų mažinimas paskatins vaikus ir tėvus manyti, kad mokyklos lūkesčiai siekti gerų rezultatų bus sumažinti, „viskas nueis perniek“.
O namų darbai reikalingi tinginiams mokytojams kurie nesugeba atlikti savo darbo ir išmokyti mokykloje.
p.s.: Tai ne mano nuomonė, cituoju ką man aiškino švedijos moksleivei bei mokytojai
