Tokią premjerės reakciją sukėlė Europos Parlamento narių daugumos pritarimas rezoliucijai, smerkiančiai įstatymo viršenybės principo „sunkius pažeidimus“, ir pradedančiai procedūrą, per kurią Varšuva ilgainiui gali netekti balso teisės Europos Sąjungoje.
Toks balsavimas – 438 balsais „už“, 152 – „prieš“ ir 71 susilaikius, dar reiškia, kad parlamentas oficialiai reikalaus Europos Sąjungos pradėti procedūrą, kuri galiausiai baigsis tuo, kad Varšuvai bus įšaldyta teisė balsuoti per ES ministrų susitikimus. Lenkijos dešiniųjų vyriausybė ir ES jau daug mėnesių nesutaria dėl siūlomų Lenkijos teismų sistemos reformų, kurios, Briuselio požiūriu, kelia grėsmę esminėms ES demokratijos vertybėms.
Protestuodami prieš balsavimą Lenkijos dešinių pažiūrų atstovai išėjo iš Europos Parlamento posėdžių salės Strasbūre. Netrukus po balsavimo premjerė B. Szydlo pažėrė audringos kritikos dėl parlamento sprendimo.
„Penktadienį Europos viršūnių susitikime aš išsakysiu savo požiūrį į šiuos skandalingus įvykius Europos Parlamente“, – parašė B.Szydlo socialiniame tinkle „Twitter“, turėdama omenyje ES lyderių susitikimą Švedijoje šią savaitę.
Lenkijos vyriausybės vadovė taip pat pasmerkė opozicijoje esančius lenkų europarlamentarus, neišėjusius ir likusius balsuoti, už savo šalies gero vardo teršimą.
Planuotos teismų reformos Lenkijoje išprovokavo masinius gatvių protestus ir privertė šalies nepriklausomybės simboliu laikomą Lechą Walesą (Lechą Valensą) išreikšti susirūpinimą, ar jo šalis išliks Europos Sąjungoje.
Tos reformos leistų politikams stipriau kontroliuoti Lenkijos Aukščiausiąjį Teismą bei parlamentui parinkti šios teismų nepriklausomybę turinčios užtikrinti institucijos narius.
B. Szydlo's vyriausybinė tvirtina, kad šių reformų reikia korupcijai išrauti su šaknimis ir išprašyti ši Teismo tuos teisėjus, kurie įtarimai palaiką buvusį ministrą pirmininką Donaldą Tuską. dabartinį Europos Vadovų Tarybos pirmininką.
Briuselio nuomone, tos reformos kelia „sisteminę grėsmę“ įstatymų viršenybei.
Europos Sąjunga dėl tokių reformų yra pasiruošusi inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas Bendrijos procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.
„Mes jau išsiuntėme keturis laiškus Lenkijos valdžios pareigūnams, prašydami susitikimo“, bet negavome nė vieno atsakymo, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) Europos Parlamento nariams.
Augant nesutarimams su kai kuriomis rytinėmis valstybėmis, Briuselis imasi veiksmų prieš Lenkiją ir Vengriją dėl virtinės iškilusių problemų, tarp jų ir dėl žmogaus teisių padėties ir šių šalių atsisakymo laikytis joms priklausančios imigrantų kvotos.
